• Mokymai, remiantis tarptautine patirtimi

    2014-09-05 14:17:10


                        Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, vykdydami savo veiklą, kuri numatyta Būsto rūmų įstatuose, organizuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų, darbuotojų, administruojančių įmonių personalo, jungtine veiklos sutartimi įgaliotų atstovų bei kitų būsto sektoriaus dalyvių mokymą ir švietimą. Bendrijų ir administruojančių įmonių darbe labai svarbu pasiremti kitų šalių patirtimi bendro turto valdymo ir priežiūros organizavimo bei vykdymo pasiekimais. Siekiant supažindinti bendrijų darbuotojus,  administruojančių įmonių personalą bei kitus būsto sektoriaus dalyvius su kitų šalių patirtimi, Būsto rūmai kasmet organizuoja tęstinius tarptautinius seminarus su išvykomis į Europos Sąjungos šalis. Seminaro dalyviai jau yra susipažinę su Vokietijos, Vengrijos, Olandijos, Norvegijos, Anglijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos bei Balkanų šalių  bendro turto valdymo ir priežiūros organizavimu šiose šalyse.
     
        2014 m. birželio 7-15 d. Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai organizavo tarptautinį seminarą  Rumunijoje, kurio metu dalyvavo konferencijoje  Bukarešte: „Pastatų priežiūra ir eksploatavimas Rumunijoje. Valstybinė pastatų modernizavimo programa“.
     
        Valstybinė pastatų modernizavimo programa Rumunijoje reglamentuojama dviem nepaprastaisiais potvarkiais, skirtais finansuoti šildymo sistemų renovacijos darbus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose pastatuose: 
     
    1. Nepaprastasis potvarkis Nr. 18/2009, kuriuo siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose namuose. 
    2. Nepaprastasis potvarkis Nr. 69/2010 dėl šildymo sistemų renovavimo finansuojamų bankų paskolų su valstybės garantija gyvenamųjų pastatų
     
    I potvarkis. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
     
    Taikymo sritis: programa taikoma gyvenamiesiems namams, pastatytiems 1950 - 1990 m. programa netaikoma istorinio bei kultūrinio paveldo objektams. Programos dalykas: soc. būstai bei kiti pastatai, esantys vietinės tarybos teritorinėje priklausomybėje. Tai gali būti daugiabučiai ir privatūs namai. Pirmenybė teikiama soc. būstams, priskirtiems atitinkamiems teritoriniams administraciniams vienetams. 
     
    Pagrindiniai finansuojami darbai: šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas, alternatyvių energijos šaltinių šilumos siurblių naudojimo (elektros) ir įprastinių šilumos tiekimo priemonių diegimo darbai. Kitokių darbų atlikimas pateisinamas, jeigu jų poreikis yra būtinas. 
     
    Programos tikslas: padidinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose namuose, sumažinant sąnaudas iki 100 kW/1 m2 per metus. 
     
    Procesas: Už programos įgyvendinimą ir bendrijų informavimą atsakinga merija. 
    1. Savininkų generalinio susirinkimo narių dauguma priima sprendimą prisijungti prie programos. 
    2. Priėmus daugumo sprendimą, pasirašomas atstovavimo susitarimas su merija. 
    3. Po atstovavimo susitarimo pasirašymo, merija parengia projektą renovacijos darbų vykdymui. 
    4. Prieš projekto rengimą, merija organizuoja pastatų/pastatų įvertinimą pagal energijos suvartojimą, atlieka techninį ir energinį įvertinimą, fiksuoja pastato rodiklius; 
    5. Atlikus darbus, išduodamas energinio efektyvumo sertifikatas. Garantinis darbų terminas – 3 m. 
    6. Pasibaigus garantiniam terminui, papildomai atliekamas energinis/techninis auditai, patikrinami parametrai bei pakartotinai išduodamas energinio efektyvumo sertifikatas. 
     
    Finansavimas: 
    50 proc. valstybės lėšos; 
    30 proc. vietinės lokalinės valdžios lėšos, fondai; 
    20 proc. bendrijų fondas, įplaukos
     
    Skurdo lygis yra svarbi priežastis, dėl kurios 20 proc. finansavimą gali perimti vietinė valdžia. 
     
    Finansavimas iš ES fondų:
    60 proc. ES fondai + valstybės lėšos; 
    40 proc. vietinės lokalinės valdžios biudžetas plius bendrijų fondas. 
     
    Išimtys: Jeigu įnašo neįmanoma sudaryti iš bendrijų fondo, tą dalį gali finansuoti vietinė (lokalinė) valdžia. Viešosios administracijos institucijos gali nuspręsti, kad bus finansuojama iš vietinio biudžeto visa arba tam tikra dalis. 
     
    II potvarkis dėl gyvenamųjų namų šildymo sistemų renovavimo darbų finansavimo bankų paskolomis su valstybės garantija. 
     
    Savininkų bendrijų savininkų dauguma gauna kreditą su subsidijuotomis palūkanomis ir garantija iš Vyriausybės pusės. 
    Potvarkio taikymas: pastatams, pastatytiems iki 2000 m. 
    Pagrindiniai finansuojami Darbai: šildymo sistemų renovavimas (kapitalinis remontas, šiluminės izoliacijos gerinimas), išorinių sienų šiltinimas, komunikacijos, balkonų, lodžijų įstiklinimas, šilumos punkto įrengimas, pataisymas, pakeitimas, alternatyvių energijos taupymo sistemų, priemonių diegimas (vanduo, elektra, šiluma). 
     
    Etapai:
    1. Techninė ekspertizė. Auditas ir darbų suprojektavimas; 
    2. Darbai;
    3. Įvertinimas. Energinio sertifikato išdavimas;
    4. Kokybės garantija;
    5. Galutinis pritarimas. 
    Bendrijos sprendimas dėl kredito ėmimo. Turi pritarti 90 proc. bendrijos narių. 
     
    Finansavimas:
    1. Bent 10 proc. iš užsakovų – bendrijų savininkų; 
    2. 90 proc. – iš banko kredito. Kredito ėmimo kontraktą sudaro Bendrijų nacionalinis fondas. 
    Išimtys:
    Vietinės valdžios administracija gali finansuoti 30 proc. išlaidų vertės.
     
    Banko paskola suteikiama 5 metams. Kompensuoja Plėtros ministerija iš vietinio biudžeto. Kreditas suteikiamas vietine valiuta – lėjomis.  Auditai, projektai, ekspertizės finansuojamos iš vietinės valdžios biudžeto. 
     
    Klausimai: 
     
    1. Kiek Rumunijoje yra privačių ir kiek valstybinių butų ? 
    Atsakymas: 97 proc. privatūs. 
     
    2. Kaip administruojami daugiabučiai Rumunijoje ? 
    Atsakymas: Rumunijoje veikia tik bendrijos. Pagal teisės aktus visi savininkai privalo kooperuotis į bendrijas. Bendrijas vienija FAPR (Rumunijos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija). Kiekviena bendrija turi turėti administratorių, kurio funkcija darbuotojas, bet ne bendrija. Bendrijų privalomumas kilo iš poreikio pasirašyti sutartis su tiekėjais. Bendrijos laisvai pasirenka, kaip administruojama, privertimo ir/arba spaudimo iš vietinės valdžios nėra. Tokia sistema veikia nuo 1996 m. 
     
    3. Kokie mokesčiai ? 
    Atsakymas: Apie 3 EUR/mėn. administratoriui nuo buto. Tai tik užmokestis administratoriui be paslaugų. 
     
    4. Atvykus į Rumuniją, pastebėjome, jog viename name kai kurie balkonai renovuoti, o kai kurie ne. Ar galima vieną patalpą renovuotis ? 
    Atsakymas: Tai asmeniniai nelegalūs sprendimai. Viso pastato atžvilgiu turi būti vykdoma. 
     
    5. Kokie darbai populiariausi renovacijoje ? 
    Atsakymas: išorinių sienų izoliacijos darbai, sienų termoizoliacija, terasų izoliacija, šaligatvių apdorojimas, stiklinami balkonai ir lodžijos. 
     
    6. Koks šildymo būdas vyrauja Rumunijoje ? 
    Atsakymas: skirtingi būdai. Po 1990 m. yra atsiskyrusių nuo centrinio šildymo (dujos, katilin.). Bukarešte vyrauja centrinis šildymas. Renovacija neapima sistemų keitimo. 
     
    7. 20 proc. renovacijos dalis tenkanti bendrijai kompensuojama visam namui ar tik nepasiturintiems ? 
    Atsakymas: Finansuojama visam namui, jeigu dauguma nepasiturinčiųjų. ES fondams netaikoma. 
     
    8. Kiek trunka šildymo sezonas ? 
    Atsakymas: 6 mėn. 
     
    9. Kokia vidutinė metinė temperatūra ?
    Atsakymas: kadangi ji nuolat kinta, todėl negalėjo atsakyti. 
     
    10. Kokia FAPR (Rumunijos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija) misija ? 
    Atsakymas: Vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu atstovauja visų interesus net ir ne narių. Tie, kurie tampa nariais, turi galimybę išreikšti, kokių paslaugų tipas juos domina ir kurioje srityje jie norėtų būti atstovaujami. Nuo paslaugų paketo priklauso nario mokesčio dydis. Asociacija per 15 savo veiklos metų negavo finansavimo iš valstybės biudžeto. Asociacija prisideda prie personalo kūrimo valstybės mastu, papildo Vyriausybės aktus, bendradarbiauja lygia greta su valdininkais. 
    Pastatų modernizavimo programų finansavimas iš ES fondų
     Siekiant gauti finansavimą pastatų modernizavimui, finansavimo prašymą turi pateikti tarpininkas. Tiesioginio ryšio su bendrijomis nėra. Gavus prašymą finansavimui, jis įvertinamas ekspertų ir, gavus pritarimą sudaroma finansavimo sutartis. 
    Finansavimo sutartis sudaroma trišalė tarp ministerijos valdybos, tarpininko ir vietinės valdžios. Prašymas finansavimui teikiamas vienas nuo visų atitinkamo namo savininkų. 
     
    Vietinio finansavimo pasiskirstymas pagal savininkų turimas mėnesines įplaukas: 
    1. Jeigu savininkui tenka mažiau nei 150 EUR/mėn. 
    30 proc. vietinė valdžia;
    20 proc. merija; 
    10 proc. bendrija. 
    2. Jeigu savininkui tenka mažiau nei 350 EUR/mėn.
    20 proc. bendrija
    3. Jeigu savininkui tenka apie 500 EUR/mėn. 
          10 proc. vietinė valdžia
     
    Maksimali finansavimo suma – 10 mln. EUR. Visos turimos lėšos 83 mln. 
    Iš ES fondų nefinansuojami alternatyvių energijos šaltinių priemonių bei sistemų diegimas. 
    Finansuojami: sutvirtinimo darbai. 
     
    Nuo 2012 m. gauta 114 prašymų (950 namų) 140 mln. EUR sumai.
     

Bendradarbiaujame su šiomis organizacijomis:

  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris
  • Partneris