AR ĮMANOMA DIDESNĖ RENOVACIJOS BANGA VILNIAUS MIESTE?

2020-tieji pažėrė daug įvairių netikėtumų ir kliūčių daugiabučių namų atnaujinimo procese, tačiau būsto valdytojai tikina, kad darbai nesustojo, o tai liudija ne tik vykdomi renovacijos darbai, bet ir naujai sudaromos bendradarbiavimo sutartys. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai pasirašė sutartį su VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, kurioje pažymima, kad šalys kryptingai ir darniai kels būsto valdytojų kompetencijas, bendradarbiaus vykdant daugiabučių namų atnaujinimą, siekiant efekyvumo kėlimo ir inovacijų diegimo daugiabučių namų atnaujinimo srityje.

“Matosi, kad renovacijos banga Vilniuje kyla ir arti 300 daugiabučių namų jau renovuota. Tačiau žinant, kad reikia renovuoti dar arti 6000 daugiabučių sostinėje, būtina vienyti pajėgumus,“- teigia Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentė Daiva Matonienė.

Pandemija renovacijos procesą sulėtino

Pandemija Lietuvoje besitęsianti kone visus 2020 paveikė visus sektorius. Daugiabučių namų renovacijos proceso, kaip daugeliui gali atrodyti, pandemija nesustabdė, tačiau, kaip bebūtų, jį sulėtino.

Pasak VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorės Eglės Randytės sudėtingiausias tampa projektų pridavimas. Vyriausybės ribojimai stabdo šį procesą, objektai negali būti įvertinti gyvai, todėl pridavimo data vis nukeliama. Sulėtėjo visi projektų etapai: nėra galimybės susitikti su gyventojais, sulėtėjo ir techninių, ir investicinių planų rengėjų darbas, tiesiog natūraliai viskas vyksta lėčiau, statybų sektoriuje – darbuotojų susirgimai ar medžiagų pristatymo pakitę terminai taip pat stabdo procesą.

Renovacijos stabdis – žinių trūkumas

Kalbant apie daugiabučių namų renovaciją Lietuvoje dažnas daugiabučių namų gyventojas baidosi renovacijos ir stinga žinių. VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė tikina, kad pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai vis dar dvejoja ir nesiryžta renovacijos procesui – žinių trūkumas. Pasak Eglės Randytės, gyventojai dažnai nežino, kur ieškoti informacijos, kiek kainuos renovacija, kokios yra renovacijos naudos ir koks efektyviausias renovacijos būdas.

Lietuvos būsto rūmai ir VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ sutinka, kad pagrindinis tikslas – vykdyti renovacijos procesą, šviesti gyventojus, o tai padaryti bendradarbiaujant – žymiai paprasčiau. Abipusis bendradarbiavimas didins žinomumą ir bus pasiekta dar daugiau gyventojų ir būsto valdytojų.

VSĮ „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Rndytė ir Lietuvos Būsto rūmų Prezidentė Daiva Matonienė

Daugiau informacijos:

Vita Montrimaitė

Lietuvos būsto rūmai Tel.: +370 664 31388

Arminas Lydeka: pandemijos metu koreguojasi nusistovėjusios mandagumo normos net liftuose

Pandemijai įgaunant pagreitį keičiasi ir etiketo normos bei taisyklės.

Lietuvos būsto rūmai ragina prisiminti pirmosios bangos metu vyravusį susitelkimą, elgtis atsakingai, iš namų išvykti tik esant būtinybei, nesibūriuoti laiptinėse ir pagalvoti apie naudojimosi liftu etiketą, rašoma pranešime spaudai.

„Pastatų administratoriai ir bendrijų pirmininkai sulaukia iš gyventojų daug įvairiausių raginimų ir pasiūlymų, kaip prižiūrėti bendro naudojimo patalpas. Vienas iš pasiūlymų – raginti žmones nesibrauti į liftus, jei kabina jau užimta – geriau naudotis laiptine. Visi esame girdėję ir kaip savaime suprantamą dalyką priimame čiaudėjimo ir kosėjimo etiketą. Galbūt pats metas pagalvoti ir apie naudojimosi liftu etiketą?“ – sako D. Matonienė, Lietuvos būsto rūmų prezidentė.

Apie tai, kad pandemijos metu koreguojasi nusistovėjusios mandagumo normos viešose erdvėse, kalba ir etiketo bei protokolo ekspertas Arminas Lydeka.

„Vienas iš klasikinių pavyzdžių – rankos paspaudimas pasisveikinant. Pandemijos metu bet kurio rango asmuo – prezidentas, karalius, darbuotojas ar tiesiog kaimynas – šios etiketo taisyklės nebesilaiko taip saugodamas save ir kitus. Panašiu principu vadovaujamės ir naudodamiesi liftais – išlaikome atstumą tarp žmonių, stengiamės, kad kuo mažesnis skaičius žmonių kiltų tuo pačiu metu. Susidariusi eilė gali koreguoti, kad ne po vieną įeisime į liftą, o po kelis asmenis. Tokiu atveju būdami lifte, galime būti bent dalinai nusisukę vieni nuo kitų, kas iš esmės taip pat prieštarauja etiketo taisyklėms ne pandemijos laikais,“ – sako A. Lydeka.

Protokolo ir etiketo žinovas taip pat atkreipia dėmesį į situaciją, kai būdami lifte pamatome, jog atbėga kitas žmogus, norėdamas taip pat važiuoti liftu. „Be abejo ne pandemijos metu sulaikytumėme liftą ir palauktume atskubančio asmens. Dabar taip nesielgsim ir rankos judesiu, skėstelėdami ar gūžtelėdami pečiais galime parodyti, kad liftas užimtas ir jo nesulaikysime. Pandemijos metu tai yra suprantama, nes vienu metu vienoje erdvėje negali būti daug žmonių,“ – sako A. Lydeka.

Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė pabrėžia, kad daugiabučių bendrijos, namų administratoriai ir kiti atsakingi už namo priežiūros organizavimą asmenys vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir atitinkamai valo bei dezinfekuoja bendras patalpas, vėdina, todėl jomis saugu naudotis.

„Susiduriame su įvairiomis nuomonėmis. Vieni numoja ranka į prašymus laikytis dviejų metrų atstumo, kiti piktinasi atstumo eilėse ar liftuose nesilaikančiais asmenimis. Visų gyvenimo sričių nesureguliuosime. Patys turime būti sąmoningi, atsakingai elgtis, saugoti ir gerbti vienas kitą. Pats metas sustoti, nebeskubėti, iš namų išeiti tik ypatingo būtinumo atvejais“, – sako D. Matonienė.

Etiketo lifte klausimas buvo aktualus nuo pat pirmojo keleivinio lifto paleidimo 1857 m. Manhetene, JAV. Ilgus dešimtmečius keleivių kiekį lifto kabinoje reguliavo lifto operatoriai. Tik 1920 metais Amerikoje buvo priimtas pirmasis lifto apkrovos standartas, nustatęs maksimalų leistiną lifto keliamą svorį. Lifto operatoriai buvo svarbi pareigybė iki 20 amžiaus septintojo dešimtmečio, kol nebuvo ištobulintos automatizuotos sistemos, tik jie galėdavo iškviesti ir į reikiamą aukštą nukreipti liftą. Siekiant pabrėžti jų išskirtinį statusą ir svarbą, liftų operatoriai dėvėjo uniformas ir buvo apsiginklavę baltomis pirštinėmis.

Pirmaisiais liftų naudojimo metais amerikiečiams dilemą kėlė ir ne kartą spaudoje buvo aptarinėjamas klausimas – ar įlipęs į lifto kabiną džentelmenas privalo nusiimti skrybėlę ar ne. Vėliau, sutarus, jog liftas yra vieša, o ne privati erdvė, skrybėlėta galva lifte nebebuvo laikoma įžeidimu.

Nors etiketo taisyklės keičiasi – etiketo specialistai rekomenduoja prisiminti šią – pirmas į liftą įžengia vyras, bet iš lifto pirmas išeina tas žmogus, kuris stovi arčiausiai durų.

Daiva Matonienė. Kokio dydžio bus Lietuvos renovacijos banga?

Europos Komisijas kelia valstybėms narėms tikslą – iki 2050 m. didžioji dalis pastatų turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir būti pertvarkyti į energijos beveik nevartojančius pastatus. Šiam tikslui pasiekti Lietuva spalio mėnesį parengė ir diskusijai pristatė Ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją.

Siekdami prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo Lietuvos būsto rūmai pateikė savo pasiūlymus ir pastabas. Visų pirma, tikimės, kad pateikta vizija netaps dar vienu dokumentu, nugulusiu į stalčių. Priešingai – iš naujosios vyriausybės labai laukiame iniciatyvos galinčios šiai strategijai suteikti kojas. Arba sparnus. Tai yra – veiksmų plano, suderinto su finansinėmis perspektyvomis.

Renovacijos tempo pakilimai ir nuosmukiai

Praėjusią savaitę patvirtintoje Vyriausybės programoje keliamas tikslas – 1000 renovuotų daugiabučių per metus. Tai labai logiškas ir įgyvendinamas siekis. Svarbiausia tolygiai siekti užsibrėžto tikslo ir – nenuleisti užsibrėžtos kartelės.

Būtent šioje vietoje dabartinė Ilgalaikės renovacijos strategijos versija iš dalies prasilenkia su Vyriausybės planais. Renovacijos strategijoje numatyta renovaciją „užsukti“ palaipsniui, ambicijas nukeliant ateičiai –2021-2023 metais planuojama renovuoti po 650 pastatų per metus, o 2041 – 2050 metais – 1206 daugiabučių per metus.

Lietuvos būsto rūmų nuomone, tai nepakankamai ambicinga ir nelabai sąžininga. Lietuvoje turime pajėgumų renovuoti kasmet po 1000 daugiabučių. Svarbiausias sėkmės faktorius šioje srityje yra valia visose renovacijos įgyvendinimo grandyse.

Kaip pavyzdį galime paminėti 2013 m. parengtą daugiabučių namų atnaujinimo programą, kurios dėka pasiektas įspūdingas proveržis 2016 metais renovuota – 769 daugiabučiai. Deja, besikeičiant vyriausybėms, prioritetai greičiausiai taip pat kito ir praėjusiais, 2019 metais, renovuoti tik 285 daugiabučiai.

Tokie pakilimai ir nuosmukiai rodo požiūrį, dėmesį ir prioritetus. Esame įsitikinę, kad galime pasiekti didesnius renovacijos tempus. Patirtį turime, namų darbus esame padarę, situaciją išsianalizavę, žinome kur ir kaip galime optimizuoti renovacijos procesą net 30-40 proc. Žinome kaip mažinti biurokratiją, efektyviau rengti investicinius planus, juos standartizuoti, rengti tipinius projektus. Čia reikia tik aktyviai dirbti, o svarbiausia – bendradarbiauti.

Savaime suprantama, labai svarbu subalansuoti finansavimą – strategijos įgyvendinimas turi būti suderintas su finansiniu planavimu.

Būsto administratorių vaidmuo

Ilgalaikėje renovacijos strategijoje taip pat numatyti ir svarbiausi renovacijos proceso dalyviai bei jų atsakomybė. Esame įsitikinę, kad Lietuvos būsto rūmai turėtų būti įtraukti į šį procesą ir laikomi lygiaverčiu partneriu. Lietuvos būsto rūmai vienija daugiabučių bendrijų pirmininkus, asociacijas, būsto administratorius. Jie yra arčiausiai gyventojų – turi nusistovėjusius komunikacijos kanalus, organizuoja susirinkimus. Būsto valdytojai yra pagrindiniai motyvatoriai, varikliai. Veikiant per būsto valdytojus, renovacijos procesas gali vykti daug efektyviau, sklandžiau ir greičiau, todėl būtina juos labiau įgalinti ir įtraukti į šitą procesą.

Tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį į šios grandies sklandų veikimą. Renovacijos administratoriaus darbas nesibaigia su statybinių darbų užbaigimu. Jis ne tik organizuoja susitikimus, teikia bankui dokumentus, ima banko paskolą visų savininkų vardu. Atsiranda daug papildomų prievolių ir darbų, kaip pavyzdžiui paskolų administravimas, kuris gali trukti iki 20 metų po renovacijos. Taigi, turėtų būti aiškus mechanizmas, kaip už šį darbą turėtų būti kompensuojama. Tai turėtų būti įvertinta ir surasti organizaciniai, finansiniai, techniniai mechanizmai.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Renovacijos sėkmei labai svarbus bendras problemos supratimas tarp įvairių institucijų, įskaitant Finansų, Aplinkos ir Energetikos ministerijas. Renovacija yra daugiasluoksnis procesas, todėl strategijoje labai gerai užčiuopta, kad reikia sujungti visas už energetinį efektyvumą atsakingas grandis ir dalyvius, pradedant nuo šilumos gamintojų, tiekėjų iki vartotojų.

Jei efektyviname energijos vartojimą galutiniame – vartojimo – taške, o pradiniame taške – gamyboje – neoptimizuosime, gali gauti toks paradoksas, kad energijos kaina didės ir renovacijos nauda žmonės suabejos.

Tarkime, jei vienoje savivaldybėje bus renovuota 90 proc. namų, tai automatiškai jie ženkliai sumažins energijos sunaudojimą. Tačiau jei šilumos gamintojas ir tiekėjas išlaikys tuos pačius šilumos gamybos pajėgumus, jų darbuotojų skaičius nekis, įmonė nedarys optimizuojančių sprendimų – išliks didelės pastoviosios sąnaudos. Šioms sąnaudoms padengti energijos gamintojai bus linkę didinti energijos kainą. Siekiant to išvengti, renovacijos strategija turi koreliuoti su visos šilumos tiekimo ir gamybos grandinės optimizacija. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad renovavus didžiąją dalį pastatų, galėsime sumažinti ir išlaidas už šildymą.

Kviečiame registruotis į renovacijos seminarą!

Svarbu žinoti naujienas ir būti pasirengusiems renovacijos bangai!

Todėl kviečiame Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionų būsto valdytojus, bendrijų pirmininkus, namų modernizavimo administratorius, nelaukti ir sudalyvauti on-line seminare apie daugiabučių namų renovacijos aktualijas! 📚 Konsultacijoje ne tik sužinosite apie atsinaujinančių energijos išteklių diegimo galimybės daugiabučiuose namuose 🏙️ ar klimato kaitos programos lėšų naudojimo galimybes, bet ir Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė pristatys apie Būsto rūmų vaidmenį, įgyvendinant daugiabučių namų renovacijos strategiją

👏Organizuoja Būsto energijos taupymo agentūra – BETA bendradarbiaujant su Lietuvos Būsto rūmais

Dėmesio! Būtina registracija:

🔜gruodžio 15d. 10:00 val. Kauno regiono seminarui registruotis čia: https://forms.gle/6K4XFUAHq4fSnhSF9

🔜gruodžio 16d. 10:00 val. Vilniaus regiono seminarui registruotis čia: https://forms.gle/QBoUfPAY4Aj4cLLS6

🔜gruodžio 17d. 10:00 val. Klaipėdos regiono seminarui registruotis čia: https://forms.gle/VGmd2BBQustJwa4R7

Kilus klausimams rašykite 👉 info@bustorumai.lt arba skambinkite tel: 8 664 31388.

#renovacija#LBR#BETA#GreenDeal#renovacijosbanga

Kada pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją bendrosioms namo reikmėms daugiabučiuose namuose?

Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai gavo Energetikos ministerijos išaiškinimą, kaip bus įsigyjama elektros energija skirta bendrosioms namo reikmėms daugiabučiuose namuose.

„Norime informuoti namų bendrijas ir administratorius, perkančius elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms, liftams, kad jie turi išsirinkti elektros energijos tiekėją iki 2022 m. gruodžio 10 d. Šios kategorijos vartotojai turi dar du metus laiko apsispręsti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ir nelaukiant šio termino galima pasirinkti priimtiniausią elektros kainą siūlantį elektros energijos tiekėją ir sudaryti su juo sutartį.“ – sako Daiva Matonienė, Lietuvos būsto rūmų prezidentė.

Energetikos ministerijos rašte pažymima, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, bendrojo naudojimo objektų administratoriai perkantys elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams), patenka į trečiąjį dereguliavimo etapą ir jiems visuomeninis teikėjas nutrauks elektros energijos tiekimą visuomenine kaina 2023 m. sausio 1 d.

Lietuva yra įsipareigojusi panaikinti monopolines sąlygas elektros energijos rinkoje ir sudaryti joje sąlygas veikti konkuruojančioms įmonės. Visuomeninis tiekėjas savo paslaugų teikimą vartotojams stabdys nuosekliai ir palaipsniui: nuo 2021-ų metų – gyventojams, kurie per metus sunaudoja 5 000 kWh ar daugiau elektros energijos, nuo 2022-ųjų – sunaudojantiems 1000–5000 kWh, o nuo 2023-ųjų – visiems kitiems.

Į paskutinį pokyčio etapą bus įtraukiami ir socialiai pažeidžiami gyventojai, namų bendrijos ir administratoriai.

Dėl platesnės informacijos kreiptis į Lietuvos būsto rūmus tel.+37066431388

Lietuvos būsto rūmai yra pasiruošę tapti patikimu partneriu sprendžiant aktualius būsto klausimus

Didžiąją laiko dalį praleidžiame pastatuose, o griežtėjant karantino sąlygoms dar geriau suvokiame, kaip svarbu užtikrinti gyvenimo kokybę ir komfortą savo būste. Tuo rūpinasi ir daugiabučių namų savininkų bendrijos, asociacijos, daugiabučius namus administruojančios įmonės, vartotojų teises ginančios organizacijos, kurias vienijas vienija Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Lietuvos būsto rūmai).

„Mūsų tikslas – bendradarbiauti, vieningai ieškoti sprendimų problemoms, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai ir būsto valdytojai. Žvelgdami į naują Seimo sudėtį ir formuojamą vyriausybę, Būsto rūmai tikisi tapti patikimu ir naudingu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Aplinkos ir Energetikos ministerijų, bei kitų valdžios institucijų partneriu sprendžiant visus klausimus, susijusius su būsto valdymu ir administravimu,“ – sako Būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė.

Lietuvos Būsto rūmai, kaip prioritetinius darbus įvardija Nacionalinės būsto strategijos kūrimą, būsto valdytojų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimą, operatyvesnį ir sklandesnį renovacijos proceso įgyvendinimą.

„Būsto rūmai sparčiai atsinaujina, efektyvina veiklą, telkia narius, formuoja veiklos komitetus, kad galėtume operatyviau prisidėti prie teisėkūros proceso, konstruktyviau bendradarbiauti ir spręsti probleminius klausimus būsto valdymo srityje,“ – sako Lietuvos Būsto rūmų Daiva Matonienė.

Lietuvos būsto rūmai taip pat prisideda prie Vyriausybės energijos taupymo ir namų renovavimo programos įgyvendinimo. Teikia rekomendacijas būsto savininkams, bendrijoms ir administruojančioms įmonėms  kaip racionaliau, geriau, mažesnėmis sąnaudomis, bet efektyviau pasiekti laukiamą energijos taupymo rezultatą.