BŪSTO VALDYMO YPATUMAI: SVARBIAUSIA BENDRADARBIAVIMO DVASIA

Lietuvos būsto rūmai pastebi, kad gyventojų aktyvumas ir komunikacija yra svarbiausi pažangaus būsto valdymo garantai. Pastebėta, kad mokslininkai dažniausiai būsto problemas analizuoja ekonominiu ir inžineriniu aspektais, ir retai būstas tyrinėjamas kaip viena iš svarbių sudedamųjų socialinės politikos arba gerovės valstybės dalių.

Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė

Svarbus aktyvus dalyvavimas ir bendradarbiavimo dvasia

„Apibendrinant praktikoje aktualius kylančius būsto klausimus pastebiu, kad  dažniausiai tai būna dėl bendravimo ar gyventojų aktyvumo stokos. Svarbu suprasti, kad tu esi savo būsto šeimininkas. Aktyvumas ir bendravimas yra kertinis akmuo sprendžiant būsto valdymo klausimus“,- teigia Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė.

Ankstesni tyrimai, atlikti pokomunistinėse šalyse, rodo, kad daugelyje šių šalių, nepaisant tam tikrų jų ekonominių ir socialinių skirtumų, vyravo labai centralizuota bei visapusiška valstybės kontrolė, pagrįsta būsto ir būsto infrastruktūros kūrimo, paskirstymo, naudojimo, ir eksploatavimo sistema. Tai gali būti viena iš priežasčių, kuri darė įtaką daugiabučių namų gyventojų aktyvaus dalyvavimo stoką.

Kėdainių DN asociacijos vadovė Vilma Samaitienė

Ataskaitų teikimo tvarka

Remiantis LR Bendrijų įstatymu, privaloma metinę veiklos ataskaitą gyventojams pateikti kartą per metus, per pirmąjį metų ketvirtį.   Lietuvos būsto rūmų narė, Kėdainių daugiabučių namų bendrijų asocijacijos vadovė Vilma Samaitienė pažymi, kad teikiant ataskaitas dažniau yra sumažinama neaiškumų, nesusikalbėjimų rizika. „Mano praktika tokia: mes teikiame ataskaitas kas mėnesį. To neprivalome daryti, tačiau taip kyla mažiau klausimų. Visuotinis susirinkimas taip pat privalomas yra tik kartą per metus, jei yra poreikis  juos galima rengti ir dažniau. Pastebėtina, kad į susirinkimus susirenka dažnai nepakankamas skaičius gyventojų, jei pateikiamos tik ataskaitos, ateina vos ketvirtadalis. Šiemet dėl pandemijos susirinkimo  neorganizavome“, – teigia Vilma Samaitienė.

 V. Samaitienė  palaiko  mišraus būdo elektroninio ryšio priemonių panaudojimo galimybes, paliekant ir senąją susirinkimų bei balsavimų tvarką, kad gyventojai turėtų didesnį pasirinkimą.

Efektyvi argumentų kalba

Bendraujant su gyventojais labai svarbu kantrybė ir pagrįstas, argumentuotas kalbėjimas. Vilma Samaitienė teigia, kad geriausia yra kalbėti įstatymų ir argumentų kalba. „Bendraujant su gyventojais svarbu gerai žinoti įstatymus ir juos paprastai paaiškinti. Taip pat būsto valdytojams itin svarbi kantrybė. Būna ir labai piktų skambučių, bet svarbiausia turėti kantrybės ir argumentuotai pateikti informaciją. Mes visi galime turėti daug nuomonių, tačiau įstatymai viską apibrėžia ir sukonkretina“, – teigia Vilma Samaitienė.

DAIVA MATONIENĖ: „PROTINGESNIS“ NAMAS – MALONESNIS GYVENIMAS

Savimi rūpinamės kasdien, tačiau pamirštame, kad pastatai, kuriuose praleidžiame didžiąją dienos dalį, ypač pandemijos laikotarpiu, taip pat reikalauja priežiūros. Remiantis statistiniais duomenimis lietuviai, lyginant su EU vidurkiu, vidutiniškai būsto išlaikymui bei komunalinėms paslaugoms skiria vos 15 procentų pajamų, kai tuo tarpu investicijoms į sveikatą, grožį ir  kitas patogumo priemones – per 60 procentų visų savo pajamų.  Net nesusimąstome, kad namai – kaip gyvas organizmas: pakankamai nesirūpinant jų kokybė prastėja, jie dėvisi, priežiūros reikia vis daugiau, tačiau nevisada išnaudojame technologines galimybes, kuriomis pasinaudoję galėtumėme palengvinti gyvenimą sau, o pastatų kokybę išlaikyti nepriekaištingą.

Dažnas namų gyventojas svarsto, kaip būtų galima sumažinti sunaudotus išteklius, taupyti energiją, matyti visą namo sunaudotų išteklių statistiką. Gyvenamasis namas, kuriame būtų įdiegtos technologijos, leidžiančios kontroliuoti įtaisus ir sistemas, palengvintų buitį ir vadintusi kompiuterizuotu ,,protingu‘‘ namu (Smart house) tai būtų naujų galimybių pradžia.

Tai kokie „protingojo“ namo bruožai?

Tuo, kad jame instaliuota įvairių sistemų ir įtaisų, kurie keičiasi tarpusavyje informacija, valdymo signalais. Modernūs namai turi įvairių sistemų, tokių kaip centrinio šildymo, gaisro ir apsaugos signalizacijos ir įtaisų: televizija, šviesos prietaisus, kurie paprastai funkcionuoja atskirai nuo sistemos. Adaptyviame name šios sistemos ir prietaisai gali keistis informacija ir komandomis, kaip pvz., priešgaisrinė sistema įjungia ar išjungia šviesą, sukelia gaisrinį signalą.

Efektyvesnis pastatų valdymas – paprastesnis gyvenimas

Namai, su įdiegtomis informacinėmis sistemomis ne tik užtikrina namo saugumą, kokybę, tačiau duoda naudos ir gyventojui. Tokiuose pastatuose gali būti ženkliai sumažinamas  energijos vartojimas, palengvinamas administracinis darbas sutaupo laiko, padeda greičiau rasti gedimus ar užkirsti jiems kelią.  Įvedus tokias sistemas gyventojai patys gali valdyti šilumos patekimą į patalpas,  išmaniai stebėti ir kontroliuoti energijos vartojimą, peržiūrėti ataskaitas.

Informacijos stoka ir naujovių baimė

Kodėl šios sistemos įgyvendinamos dar nėra dažnas reiškinys daugiabučiuose namuose yra keletas aspektų. Viena pagrindinių, manau,  naujovių  baimė ir žinių stoka. Dauguma gyventojų nėra informuoti apie tokias sistemas arba yra girdėję labai mažai ir mano, kad įvesti tokią sistema labai brangu arba praktiškai neįmanoma. Suprantama, kad gyventojai nenori skirti papildomų lėšų sistemoms apie kurias nėra girdėję, tačiau nauda gyventojui  gali viršyti lūkesčius.  Tiesa, šios sistemos, kaip ir pavyzdžiui renovacijos darbai – neatsiperka per metus, tačiau tai yra ilgalaikė investicija.  Pirmiausia, būtina pradėti nuo komunikacijos tarp  namų savivininkų ir būsto valdytojų.  Svarbu keistis informacija, bendrauti ir nesustoti domėtis naujovėmis, nes kaip sakoma „Stovintis vanduo rūgsta“.

GAISRINĖS SAUGOS MOKYMAI

Visuomet galime pamėginti užbėgti įvykiams už akių, bet turime būti pasiruošę ir žinoti, ką privalome daryti tam tikroje situacijoje. Esant COVID-19 situacijai, ypač daug laiko praleidžiame namie, todėl labai svarbu užtikrinti artimųjų saugumą. Kviečiame sudalyvauti mokymuose apie gaisrinės saugos priemones ir inžinerinių sistemų priežiūrą bei remontą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir taip sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę. Registracija BŪTINA. Registracijos nuoroda: https://forms.gle/6nT7nfJos8xp3hBo6

LIETUVOS BŪSTO RŪMŲ KOMANDA STIPRĖJA

Sveikiname  UAB „Butų ūkio valdos“, UAB „Ignalinos butų ūkis“, UAB „Biržų šilumos tinklai“ ir  UAB „Skuodo šiluma“ prisijungus ir tapus Būsto rūmų nariais ir kviečiame artimiau susipažinti su jais.

UAB „Butų ūkio valdos“ direktorius Artūras Liauzginas
UAB „Butų ūkio valdos“ direktorius Artūras Liauzginas

Butų ūkio valdos: „Dirbantis direktorius“

UAB „Butų ūkio valdos“ direktorius Artūras Liauzginas daugiabučių namų administravime dirba jau nuo 1997. Turintis didelę patirtį ir anksčiau dirbęs Telšių butų ūkyje, o 2020 metais gavęs licenziją ir įkūręs Butų ūkio valdas Artūras Liauzingas juokaudamas sako „įkūriau ne tik įmonę, bet ir naują darbo poziciją „dirbantis direktorius“.

Įdomus faktas, kad įmonėje – vos keletą etatų, tačiau darbai vyksta labai sparčiai ir produktyviai. „Mes su mažais resursais – atliekame efektyviai nemažai darbų. Administruojame daugiau nei 130 pastatų. Jau esame užbaigę 9 renovacijos procesus, dar 19 eigoje. Mūsų komanda – tikri profesionalai“, – teigia A. Liauzingas.

Ignalinos butų ūkio vyriausiasis inžinierius Aleksandras Dolgovas
Ignalinos butų ūkio vyriausiasis inžinierius Aleksandras Dolgovas

Ignalinos butų ūkis: „Pirmieji renovavome visą miestą“

Ignalinos butų ūkio vyriausiasis inžinierius Aleksandras Dolgovas pasakoja, kad įmonė veikia jau nuo 1995 metų. UAB „Ignalinos butų ūkis“ aktyviai užsiima renovacija jau nuo 2009-tųjų iki pat dabar. Mes buvome pirmoji įmonė Lietuvoje renovavusi visą miestą 100 procentų. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Parašėme Ignalinos intervizijos programą, kuri tapo pagrindu visos dabartinės Lietuvos programos. Mes – pionieriai galima sakyti“, – teigia Aleksandras Dolgovas. UAB „Ignalinos butų ūkis“ administruoja pastatus ne tik Ignalinoje, tačiau ir Rokiškyje, Zarasuose, Vilniuje bei Širvintose.

Biržų šilumos tinklai: „Manome, kad informacija svarbu“
Kairėje direktorius Vygantas Jurkonis, dešinėje projektų vadovas Mantas Pilkauskas (projektų vadovas, kuruojantis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą)

Biržų šilumos tinklai: „Manome, kad informacija svarbu“

UAB „Biržų šilumos tinklai“ užsiima pastatų nuoma ir jau nuo 2013 metų aktyviai užsiima pastatų renovacija. Direktorius Vygantas Jurkonis prisijungęs prie UAB „Biržų šilumos tinklai“ 2020-ųjų kovo mėn. džiaugiasi savo komanda. „Komanda šiai dienai yra viskas, ką turime geriausio.  Turime naują projektų vadovą kuruojantį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Prisijungdami prie Lietuvos būsto rūmų tikimės bendradarbiavimo ir naujų žinių“,- teigia Vygantas Jurkonis.

UAB „Skuodo šiluma“ direktorius S. Gutautas
UAB „Skuodo šiluma“ direktorius S. Gutautas

Skuodo šiluma: „Administravime esame nauji žaidėjai“

UAB „Skuodo šiluma“ direktorius Stasys Gutautas energetikos srityje savo karjerą pradėjo dar 1990-aisiais. Ilgametė patirtis ne tik duoda pranašumų pagrindinėje srityje, tačiau paskatina pradėti ir gretutines veiklas. UAB „Skuodo šiluma“ pagrindinė veikla – šilumos gamyba, perdavimas ir pardavimas, tačiau kaip teigia direktorius „kolektyvas labai nedidelis, tačiau atliekam visus darbus. „Matome, kad mūsų darbuotojai talentingi, todėl užsiimame ir kitomis veiklomis, kaip pavyzdžiui, pastatų administravimas, kuriose galime puikiai atlikti darbus ir būti naudingi“,  – teigia Stasys Gutautas. „Prisijungti prie Lietuvos būsto rūmų paskatino kolegos iš kitų administruojančių pastatus įmonių. Papasakojo, kaip vystoma veikla. O mes esame jauni žaidėjai daugiabučių namų administravimo komandoje ir norisi sužinoti, padirbėti šioje srityje daugiau. Na taip pat pasiūlyti tam tikrų vertingų idėjų iš mūsų pagrindinės veiklos“,  – dalijasi mintimis UAB „Skuodo šiluma“ direktorius S. Gutautas.

PANDEMIJA IR GAISRINĖ SAUGA: KUR SĄSAJA?





Lietuvos būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad ypatingai šaltuoju metų laiku padidėja gaisrų rizika. Statistika rodo, kad 2020-taisias Vilniaus mieste daugiabučiuose namuose įvyko 147 gaisrai. Vis dar dar neišvengiama nelaimingų atsitikimų dėl skiriamo nepakankamo dėmesio gaisrinei saugai.  Pagrindinės problemos, kurias reikia spręsti tai  elektros instaliacijų tinklai, užkrautos ar užrakintos laiptinės, neįrengti dūmų detektoriai, o pandemija gaisrinę saugą dar kiek pastūmėjo į šalį.

Problemų gaisrinės saugos klausimais – daug

„Problemos prasideda ties elektros instaliacija ir baigiasi visiškai kitomis priemonėmis. Viena didžiausių problemų,žiūrint iš bendrosios dalinės nuosavybės perspektyvos, tai užkraunamos ar užrakinamos laiptinės, laiptinėse, sandėliuose ar rūsiuose sandėliuojami degūs daiktai, užkraunami praėjimai: gaisro atveju žmonėms sunku užkrautus koridorius ar laiptines praeiti, jie gali užkliūti, nuvirsti, panikos atveju gali būti sutrypti kitų kaimynų. Taip pat problema yra ir užrakinamos laiptinių durys, galbūt tai yra daroma dėl saugumo, tačiau nepagalvojant gaisro atvejų, kuomet kilus gaisrui reikės tas duris greitai atrakinti“, – teigia gaisrinės saugos specialistas, lektorius Robertas Ūselis.

Privati nuosavybė daugiabučiuose namuose – dar vienas iššūkis. Čia kyla kiti pavojai: elektros instaliacija ar degių medžiagų sandėliavimas rūsiuose. „Ne paslaptis, kad daugelis laiko ir kontrabandinį kurą ar skiediklius, tirpiklius. Jie savaime neužsiliepsnos, tačiau atsiradus išoriniam ugnies šaltiniui jie gali lengvai užsidegti ar net sprogti“, – teigia R. Ūselis. Specialistas pastebi, kad rekomendacija turėti gesintuvą bute – neveiksni. Jei pavyzdžiui, dūmų daviklį turėti yra privaloma, gesintuvą – tik rekomenduojama. Tačiau dažnai žmonės neturi nei vieno, nei kito. Pasak R. Ūselio, tai jau švietimo problema, kurios išties trūksta.  Bent jau panedmijos požiūriu viešoji komunikacija, kuri anksčiau buvo nukreipta į gaisrinę saugą tiesiog pradingo.

Baugina lėšų trūkumas

Nors pandemijos laikotarpiu ypač daug laiko praleidžiame namuose ar pastatuose paklaustas apie galimą COVID-19 pandemijos įtaką gaisrinės saugos klausimui Robertas Ūselis teigia, kad rūpestis gaisrine sauga sumažėjo. Žmonių dėmesys nukrypo visiškai kita linkme dabar labiausiai rūpi higienos klausimas, o taip pamirštama gaisrinės saugos svarba, ką galime matyti ir pagal rinkos suprastėjimą. „Nežinau, kaip bus ateityje, ko gero žmonių santaupos vis mažėja, tačiau labai baisu, kad gaisrinė sauga netaptų tas dalykas, kuris pamirštamas dėl lėšų trūkumo“, – teigia Robertas Ūselis.

Lietuvos būsto rūmai: gyventojų informavimas ir mokymai būtini

„Mūsų tikslas – ne tik padėti administravimo įmonėms ar bendrijoms sklandžiai vykdyti veiklą, tačiau mums rūpi ir gyventojai, jų teisės ir saugumas. Gaisrinės saugos klausimas ypač aktualus, o pandemijos kontekste jį pamiršdami darome sau didelę meškos paslaugą. Labai svarbu nuolat rūpintis gaisrine sauga, prižiūrėti pastatus: ne tik gyvenamąjį plotą, bet ir ūkinę pastatų dalį“, – teigia Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė.  Lietuvo būsto rūmai ir toliau rūpinsis gyventojų bei administratorių informavimu, švietimu vykdydami mokymus bei seminarus įvairiomis aktualiomis temomis, tarp jų ir gaisrinės saugos mokymais.