Lietuvos būsto rūmai yra pasiruošę tapti patikimu partneriu sprendžiant aktualius būsto klausimus

Didžiąją laiko dalį praleidžiame pastatuose, o griežtėjant karantino sąlygoms dar geriau suvokiame, kaip svarbu užtikrinti gyvenimo kokybę ir komfortą savo būste. Tuo rūpinasi ir daugiabučių namų savininkų bendrijos, asociacijos, daugiabučius namus administruojančios įmonės, vartotojų teises ginančios organizacijos, kurias vienijas vienija Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Lietuvos būsto rūmai).

„Mūsų tikslas – bendradarbiauti, vieningai ieškoti sprendimų problemoms, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai ir būsto valdytojai. Žvelgdami į naują Seimo sudėtį ir formuojamą vyriausybę, Būsto rūmai tikisi tapti patikimu ir naudingu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Aplinkos ir Energetikos ministerijų, bei kitų valdžios institucijų partneriu sprendžiant visus klausimus, susijusius su būsto valdymu ir administravimu,“ – sako Būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė.

Lietuvos Būsto rūmai, kaip prioritetinius darbus įvardija Nacionalinės būsto strategijos kūrimą, būsto valdytojų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimą, operatyvesnį ir sklandesnį renovacijos proceso įgyvendinimą.

„Būsto rūmai sparčiai atsinaujina, efektyvina veiklą, telkia narius, formuoja veiklos komitetus, kad galėtume operatyviau prisidėti prie teisėkūros proceso, konstruktyviau bendradarbiauti ir spręsti probleminius klausimus būsto valdymo srityje,“ – sako Lietuvos Būsto rūmų Daiva Matonienė.

Lietuvos būsto rūmai taip pat prisideda prie Vyriausybės energijos taupymo ir namų renovavimo programos įgyvendinimo. Teikia rekomendacijas būsto savininkams, bendrijoms ir administruojančioms įmonėms  kaip racionaliau, geriau, mažesnėmis sąnaudomis, bet efektyviau pasiekti laukiamą energijos taupymo rezultatą.

GREENOVATE! EUROPE AND LITHUANIAN CHAMBER OF HOUSING MANAGEMENT HAVE SIGNED A COOPERATION AGREEMENT

Today, November 26, Lithuanian chamber of housing management and Greenovate! Europe (G! E) have signed a cooperation agreement with the aim to assist each other in the field of their activities.

„I am pleased that we are expanding and strengthening our contacts with organizations operating at the European level. This agreement will help us benefit from Greenovate! Europe members’ experience in developing and implementing sustainable building and energy solutions. We will be able to participate in joint projects, our voice will be better heard,” – says Daiva Matonienė, President Lithuanian chamber of housing management.

Greenovate! Europe (G!E) is a not-for-profit network of organisations dedicated to supporting sustainable innovation. Its members span the research and innovation value chain – from research centers through to industrial clusters, innovation consultants to communication and engagement agencies.

“As a network we contribute to the creation of an environmentally and socially sustainable economy in Europe by developing sustainability projects, supporting researchers to promote and advance their research results, and helping entrepreneurs and policy-makers to take them up for real impact.” – says Vicky Mosteyrin Perdiguero, managing director of Greenovate! Europe.

Lithuanian chamber of housing management (LCH) and Greenovate! Europe (G! E) has agreed to cooperate and support the innovative solutions in Europe and elsewhere, to have regular meetings, to collaborate in the implementation of programmes and projects, particularly Horizon Europe, by exchanging information and building relevant consortia. In the long run, a successful cooperation between both organizations might lead to a full LCH Membership in Greenovate! Europe.

Lithuanian chamber of housing management is a non-governmental, non-profit organization representing the interests of apartment house owners’ communities and their associations, and companies administering residential buildings. Lithuanian chamber of housing management assists the Government in implementing the energy saving and home renovation program. Provides guidance to homeowners, communities, and administrators on how to achieve the expected energy savings more rationally and efficiently.

Būsto rūmai ir Greenovate! Europe pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

Šiandien, lapkričio 26 d., Lietuvos būsto rūmai ir Greenovate! Europe (G! E) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagrindinis šio susitarimo tikslas – padėti viena kitai savo veikloje.

„Džiaugiuosi, kad plečiame ir stipriname ryšius su Europos lygmenyje veikiančiomis organizacijomis. Šis susitarimas leis mums pasinaudoti Greenovate! Europe narių sukaupta patirtimi vystant bei diegiant inovatyvius tvarių pastatų ir žaliosios energetikos sprendimus. Galėsime dalyvauti bendruose projektuose, mūsų balsas bus geriau girdimas.“ – sako Daiva Matonienė, Būsto rūmų prezidentė.

Greenovate! Europa yra ne pelno siekiantis organizacijų tinklas, kurio tikslas – skatinti tvarių inovacijų vystymą. Šios organizacijos nariai yra mokslinių tyrimų ir inovacijų centrai, pramonės asociacijos, inovacijų konsultantai ir agentūros.

„Mes, kaip tinklas vystome projektus, remiame mokslininkus, pristatome mokslinių tyrimų rezultatus, skatiname ir padedame verslininkams bei politikos formuotojams taikyti šiuos tyrimus praktikoje. Tokiu būdu prisidedame prie aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu tvarios ekonomikos kūrimo Europoje.“ – sako Vicky Mosteyrin Perdiguero, Greenovate! Europe vykdančioji direktorė.

Lietuvos būsto rūmai ir Greenovate! Europe (G! E) susitarė bendradarbiauti ir remti inovacijų diegimo sprendimus, dalyvauti „Horizontas Europa“ programų bei projektų rengime, keistis informacija, rengti susitikimus. Sėkmingo abiejų organizacijų bendradarbiavimo atveju Lietuvos būsto rūmai svarstytų galimybę tapti Greenovate! Europa nariu.

Lietuvos būsto rūmai yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, atstovaujanti savo narių – daugiabučių namų savininkų bendrijų ir jų asociacijų, daugiabučius namus administruojančių įmonių interesus. Lietuvos būsto rūmai padeda Vyriausybei įgyvendinti energijos taupymo ir namų renovavimo programą. Teikia rekomendacijas būsto savininkams, bendrijoms ir administruojančioms įmonėms, kaip racionaliau, geriau, mažesnėmis sąnaudomis, bet efektyviau pasiekti laukiamą energijos taupymo rezultatą.

Jonas Ūselis: Kaip išjudinti renovaciją Vilniaus mieste

Renovacijos tempai Vilniaus mieste, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra nepakankami. Pasak Jono Ūselio, didžiausios Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos “Juna” pirmininko, renovaciją paspartinti būtų galima, jei investicinių planų rengimas būtų perduotas specialiai šiai veiklai įkurtam fondui. Tai padėtų išsklaidyti žmonių baimes, leistų susidaryti jiems aiškų vaizdą dėl renovacijos kainos, lengviau apsispręsti bei keliais mėnesiais sutrumpinti pasirengimo renovacijai procesą.

„Žmonės nori aiškiai ir konkrečiai žinoti kiek renovacija jiems kainuos, o pagal dabar egzistuojančią tvarką, pirminiame etape tokio tikslaus atsakymo mes pateikti negalime – visų pirma reikia parengti investicinį planą. Šio plano parengimas vienam namui kainuoja apie 500-700 eurų. Tai žmones glumina.“ – sako J. Ūselis.

Pasak pastatų priežiūros eksperto, gerosios praktikos pavyzdžiai gyventojams nėra svarus argumentas renovacijai pasiryžti, nes dažnai probleminiai atvejai, nuskamba garsiau ir labiau įsitvirtina žmonių sąmonėje. Be to, visuomenė yra linkusi priimti sprendimus, tik gerai pasvėrusi finansinę jų išraišką. Todėl norint išjudinti renovaciją, jau pirminiame etape reikia pateikti žmogui labai konkretų ir aiškų pasiūlymą dėl renovacijos kainos.

„Savivaldybė turėtų sudaryti investicinių planų rengimui skirtą modernizavimo fondą, kuriame dirbtų už investicinių planų, finansinių paskačiavimų sudarymą ir pristatymą atsakingi specialistai. Didžioji dalis senų daugiabučių yra sovietinės, stambiaplokščių dalių statybos – jų techniniai planai yra tipiniai, kartotiniai, todėl investicinius planus jiems parengti, apskaičiuoti šilumos sąnaudas, nėra labai didelis darbas ir dviračio išradinėti dėl kiekvieno namo investicinio plano nebereikia. Reikia komandos, kuri rengtų investicinius planus ir pateiktų gyventojams konkrečius pasiūlymus, su aiškia renovacijos kaina,“ – sako J. Ūselis.

Pasak pašnekovo, tokiu būdu, pirminis renovacijos etapas būtų sutrumpintas mažiausiai 2-3- mėnesiais. Nebereiktų įkalbinėti žmonių ryžtis investicinio plano rengimui, nes jis jau būtų parengtas ir kiekvienam butui apskaičiuota mokėtina suma. Prieš akis turėdami aiškius skaičius, gyventojai per 2 savaites galėtų apsispręsti, ar pritaria renovacijai, ar ne.

„Tikiuosi, kad kartu su Būsto rūmų prezidente Daiva Matoniene galėsime šį pasiūlymą pristatyti savivaldybės atstovams. Lėšų investicinių planų rengimo fondui Savivaldybė tikrai gali rasti. Pataupyti yra galimybių. Galima nenupirkti vieno kito didelio brangaus medžio, o skirti lėšų darbams, kurie išjudintų renovaciją. “- teigia bendrijos „Juna“ pirmininkas.

Įsteigus modernizavimo fondą investicinių planų rengimui, būtų sutaupyta laiko ir pinigų, išaugtų renovacijos tempai, jau pirminiame etape būtų išsklaidytos žmonių žmonių abejonės dėl finansinių įsipareigojimų. Pasak J. Ūselio spartinti renovacijos procesą yra būtina – to reikalauja tiek klimato kaita, tiek mūsų įsipareigojimai Europos Sąjungai.

Jonas Ūselis vadovauja Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijai “Juna”, kuri vienija 56 daugiabučius;  yra UAB „Adminsta“ direktorius.

Kas bendro tarp „Akmenės būsto“ ir Anglijos karalienės?

Būsto rūmai kviečia susipažinti su savo nariais – pastatų administravimo įmonėmis ir bendrijų pirmininkais, kurių pastangomis keičiasi ir gražėja Lietuvos miestų ir miestelių daugiabučiai, kiemai ir gatvės.

Pradedame nuo Akmenės rajono. Ne tik todėl, kad lengviausia pradėti nuo pirmosios abėcėlės raidės. Akmenės rajonas išsiskiria sparčiais renovacijos tempais.

VŠĮ „Akmenės būstas“ direktorius Benediktas Balkauskas mėgsta pajuokauti, kad jei ne renovacija, jo darbas būtų ramus ir solidus kaip Anglijos karalienės. Tačiau nepaisant iššūkių, su kuriais tenka susidurti, rezultatas kalba už save – išgražėję, šiuolaikiškai atrodantys daugiabučių kvartalai, mažesnės sąskaitos už šildymą, sutvarkyti kiemai ir privažiavimai džiugina gyventojus.

„Akmenės būsto“ rezultatai vykdant renovaciją dažnai pateikiami kaip sėkmės istorija. Esate gavęs ne vieną padėką ir apdovanojimą už savo darbą. Kokia buvo jūsų pradžia? Kaip ir kada tapote šios įstaigos vadovu?

Mėgstu pajuokauti, kad „Akmenės būsto“ direktoriumi buvau paskirtas už bausmę. Prieš tampant juo, aštuonerius metus, dirbau tuometinėje specialiosios paskirties uždarojoje akcinėje bendrovėje „Šiluma ir vanduo“, buvau jos direktorius. Reorganizavus bendrovę ir išskaidžius veiklos sritis – šilumos ūkio valdymą bei vandens tiekimą perdavus kitoms įstaigoms, daugiabučių priežiūra ir administravimas buvo paskirtas naujai įsteigtai viešajai įstaigai „Akmenės būstas“, o aš paskirtas jos direktoriumi.

Trumpai tariant, man buvo palikta sunkiausia ir biedniausia sritis. Nuo bendrovės, su 3.6 mln. litų įstatinio kapitalo, likau įstaigoje su 5 tūkst. litų kapitalo. Bet nieko tokio, per nepilnus dvidešimt veiklos metų įstatinį kapitalą patrigubinom. Dabar „Akmenės būste“ dirba 18-19 žmonių. Administruojame 295 tūkst. kv m. gyvenamo naudingo ploto, t.y. 199 daugiabučius namus Papilėje, Ventoje, Akmenėje, Naujoje Akmenėje, Kruopiuose. Gerai pažįstame savo gyventojus, pakankamai gerai tvarkomės. 

Dažnai pajuokaujate, kad jei ne renovacija – jūs, kaip būsto administratorius, galėtumėte gyventi tarsi Anglijos karalienė. Kuo prasikalto renovacija?

Renovacija – daug kruopštaus darbo, atsakomybės ir kantrybės reikalaujantis darbas. Su renovacija koja kojon žengiame jau du dešimtmečius. Pati pradžia buvo be galo sunki. Niekas nežinojo, kaip ta renovacija turi vykti, tad sunku buvo įtikinti gyventojus. Tekdavo daryti po septynis, aštuonis gyventojų susirinkimus, o kartais net ir 10 prireikdavo, kol būdavo priimtas sprendimas renovuoti.

Pirmas renovacijas prieš 15 metų vystė pačios bendrijos. Buvusi rajono merė, šviesaus atminimo Eugenija Meškienė, viena iš pirmųjų inicijavusi savo daugiabučio renovaciją, parodė didžiulį pavyzdį, nepaisant įvairiausių kylančių problemų ir priešiškumo.

Vėliau renovaciją pavesta organizuoti savivaldybėms, kurios dažniausiai įpareigoja pastatų administratorius ją vykdyti. Čia daug mums pagelbėjo vienas iš renovacijos veteranų – Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Jis ne kartą lankėsi mūsų rajone, kviesdavo bendrijų pirmininkus, aiškindavo naudą, procedūras.

Eidavome ir per namus, bendraudavome su gyventojais. Dabar jau įdirbis ir rezultatas kalba už save: renovuoto namo kaimynai taip pat užsinori šiuolaikiškai atrodančio namo, mažesnių išlaidų už šildymą, gražiai sutvarkytos aplinkos.

Pasitaiko, kad norą renovuotis numuša ir žmonėms nuotaiką pagadina problematiški rangovai. Tokie atvejai labai nuvilia, atgraso žmones. Po to reikia 2-3 metų pasitikėjimui susigrąžinti. Tačiau per tiek metų turime patikimus partnerius ir tikimės sklandaus proceso.

Taip pat mūsų kasdienio darbo dalis – ristynės su skolininkais, vėluojančiais susimokti už renovacijos paskolą ar komunalinius mokesčius.

Kaip šiuo metu sekasi renovacijos procesas?

Iš 199 daugiabučių namų Akmenės rajone 86 yra renovuoti. Taigi, beveik pusė. Dar 10-ies namų renovaciją planuojame baigti iki šių metų galo, o kitus du daugiabučius baigti renovuoti po Naujųjų metų. Tai šeštojo, kas metus skelbiamo kvietimo rezultatas.

Prieš akis – septintas ir aštuntas kvietimai. Septintojo kvietimo rezultate esame paruošę 10-ies namų investincinius projektus ir su banku sutarę jau dėl septynių projektų finansavimo ateinančiais metais. Manau, kad finansavimą gausime ir likusiems namams renovuoti.  Taigi, artimiausiu metu ieškosime rangovų naujam etapui.

Su kokiomis kliūtimis susiduriate derantis dėl finansavimo?   Jei galėtume iš banko gauti finansavimą visiems daugiabučiams, jau seniai būtume visus daugiabučius Akmenės rajone renovavę. Arba labai maža dalis bebūtų likę nerenovuota. Tačiau bankas finansuoja renovaciją tik tų namų, kuriuose gyvena ne daugiau nei 10 proc. skolininkų

Taigi, jei name gyvena asmenų, už komunalines paslaugas įskolinusių virš 200 eurų, finansavimą gauti darosi sudėtinga. Pavyzdžiui, jei name yra 20 butų, o 2 iš jų turi skolų, bankas tokiu atveju nenori rizikuoti ir skolinti.

Na, o kalbant bendrai, manau jog sąlygos renovacijai tikrai yra palankios – valstybė skiria 30 proc. sumos, o paskola iš banko sudaro 70 proc. Sumokėti reikia per 20 metų, priskaičiuojant 3 proc. palūkanas. Akmenės rajone maždaug 20 proc. žmonių už renovaciją susimoka neimdami banko paskolos.

Kas jums padeda suvaldyti visą šį sudėtingą procesą?

Nesu visagalis. Visų pirma, labai padeda nuolatinis rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo palaikymas ir raginimas gyventojams renovuotis. Jo žodinis įsipareigojimas sutvarkyti renovuotų namų aplinką, kiemus, praplatinti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Kai reikia, meras visada važiuoja į susitikimus su gyventojais visuose kaimeliuose, miesteliuose. Administracijos direktorės Adromedos Laucienės indėlis taip pat labai didelis. Su pasiūlymais, patarimais ji aktyviai dalyvauja daugiabučių namų renovacijos posėdžiuose, ruošia metines ataskaitas.

Taip pat labai svarbi ir visa mano kompanija – Akmenės ūkio darbuotojai. Aš esu tik pradžią įvedęs, o dabar kasdienius procesus tiesiogiai valdo projekto vadovas Vaidas Vanagas ir administratorė Aida Lapėnienė. Tai labai kompetentingi žmonės, kurie suruošia kalnus dokumentų, kad renovacijos procesas judėtų.

Kas labiausiai jus džiugina šiame darbe?

Pasakysiu taip. Viena iš nedaugelio dienų, kai jaučiamės šventiškai ir pakiliai yra spalio pirmasis pirmadienis. Tada minime pasaulinę būsto dieną – savo profesinę šventę. Šiais metais ta proga Būsto rūmų vadovė Daiva Matonienė suorganizavo seminarą Valdovų rūmuose. Pranešimus skaitė Aplinkos apsaugos, Energetikos ministerijų atstovai, vyko diskusijos, galėjome pasitarti, išsakyti savo poziciją, sulaukėme atsakymų į mums rūpimus klausimus.

Džiaugiamės D. Matonienės iniciatyva, energija, reiklumu ir darbu siekiant rezultatų.

Taigi, tokiomis dienomis, šventiškai nusiteikę, išsprendžiame rūpimus klausimus, susitinkame ir pabendraujame su kolegomis iš kitų miestų. Tačiau kasdienybė mūsų yra visiškai kitokia – ji be galo sudėtinga, ir tuo pačiu labai įdomi. Mes dirbame darbą, kuriame gyvename svetimų žmonių, gyventojų problemomis. Pradėjęs dieną galvoji ne apie savo asmeninius reikalus, bet kaip išspręsti kitų žmonių bėdas. Tai yra sudėtinga. Tam reikia turėti pašaukimą. Čia labai svarbus sugebėjimas įžvelgti, perprasti kiekvieno žmogaus charakterį – ką jis mąsto, ko jis nori. Nes tik taip galėsi jam padėti.

Dėkoju už pokalbį

LIETUVOS BŪSTO RŪMAI: ŠLAITINIŲ STOGŲ ĮRENGIMAS PAGRAŽINTŲ RENOVUOJAMUS DAUGIABUČIUS NAMUS

Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (LBR) teikia pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo Projektui XIIIP-4942.
Pasiūlymais numatoma leisti daugiabučius namus papuošti šlaitiniais stogais, po kuriais būtų suformuotos pastogės (palėpės), nepaisant šiuo metu taikomų ribojimų, kai dėl užstatymo intensyvumo ribojančių rodiklių, tokias pastoges negalima įrengti arba jos gali būti įrengtos tik su ribota paskirtimi. Arba šlaitinius stogus galima įrengti tik ribotam namų skaičiui (tik namams, kurie neturi suformuoto žemės sklypo).
LBR pasiūlymai sudaro sąlygas daugiabučių namų energinio efektyvumo padidinimui, pastogėje galima talpinti inžinerinę įrangą (šilumos siurblius, karšto vandens sistemų akumuliacines talpas ir pan.). Pastoges galima naudoti daugiabučių namo bendruomenės poreikiams: įrengti administracines patalpas ar gyventojų susirinkimų pravedimui, vaikų žaidimams, sporto būrelių užsiėmimams ir pan. Taip pat, laisvuose pastogės erdvėse galima būtų įrengti ir gyvenamąsias patalpas, taip sumažinant daugiabučio namo renovacijos išlaidas.
Tokie šlaitiniai stogai labai pagražintų renovuojamus daugiabučius namus, jų architektūrinė išraiška išties pagerėtų.

Būsto dienos minėjimo proga padėkų įteikimas Būsto rūmų nariams

Džiaugiamės ir sveikiname, kad Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų nariai pripažinti geriausiais šalies būsto valdytojais ir renovacijų administratoriais.

Padėkos įteiktos:

„Už aktyvią veiklą atnaujinant (modernizuojant) daugiabučius namus“
UAB „Utenos butų ūkis“ direktoriui Ignui Vaškeliui;
VšĮ „Akmenės būstas“ direktoriui  Benediktui Balkauskui;
 
„Už atsakingai ir profesionaliai atliekamą darbą pastatų administravimo sektoriuje“
UAB „Joniškio butų ūkis“ statinių priežiūros specialistei Miglei Samaitytei;
UAB „Vitės Valdos” vadovui  Vaidui Barakauskui;

„Už atsakingą darbą ir svarų indėlį, siekiant būsto  administravimo sektoriaus pažangos ir inovacijų diegimo“
UAB „Mano Būstas Šiauliai” vadovei Romai Janušonienei;
UAB „Elotus“ generaliniam direktoriui Vidmandui  Stonkui;
UAB  „Mano būstas” vadovui Mindaugui Geniui;

„Už  aktyvumą ir bendradarbiavimą, sprendžiant pastatų administravimo klausimus“
UAB „Naujininkų ūkis” direktoriui Sigitui Čirbai;
 
„Už ilgametį ir profesionalų daugiabučių namų administravimą“
UAB „Adminsta“ direktoriui Jonui Ūseliui;
 
„Už bendruomeniškumo skatinimą ir vienijimą“
Šiaulių DNSB asociacijos prezidentei Virginijai Remeikienei;
UAB „Kelmės butų ūkis” direktoriui Dainiui Popovui;

Būsto dienos minėjimas „Valdovų rūmuose“ – tarptautinė konferencija

2020.10.01 d. „Valdovų rūmuose“ vyko tarptautinė konferencija „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“, kurios organizatoriai – Lietuvos respublikiniai būsto valdymo rūmai, Būsto energijos taupymo agentūra, asociacija „Lietuvos butų ūkis“ ir LR Aplinkos ministerija.

Daiva Matonienė

Pranešėjai:

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentė Daiva Matonienė

„Būsto sektoriaus strateginės vystymo kryptys ir geroji pasaulinė patirtis“.

Asociacijos „Lietuvos butų ūkis“ prezidentė Vladzė Prunskienė

Dėl COVID-19 situacijos Druskininkuose negalėjo atvykti į renginį, bet renginio dalyviai galėjo pamatyti sveikinimo kalbos video įrašą.

Marius Narmontas

LR Aplinkos viceministras Marius Narmontas

„Pokyčiai būsto sektoriuje. Pagrindiniai instrumentai sėkmingam ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimui“.

Rapolas Striūka

Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos rengėjas UAB„Vilnius economics“ vadovas Rapolas Striūka.

„Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos 2021 – 2051 m. kryptys (Atliktos studijos rezultatų pristatymas)“.
Mindaugas Sinkevičius

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

„Savivaldybių indėlis įgyvendinant pastatų energinio efektyvumo didinimo priemones“.

Vicky Mosteyrin Perdiguero

„Greenovate! Europe EEIG“ direktorė Vicky Mosteyrin Perdiguero

Dėl COVID – 19 viešnia iš Briuselio negalėjo atvykti, bet renginio dalyviai galėjo matyti video pranešimą skirtą Europos žaliajam kursui.

Lina Sabaitienė

LR Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė

„Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021 – 2030 metams: būsto valdytojų vaidmuo “.

Renginio gale geriausiems šalies būsto valdytojams ir renovacijos administratoriams buvo įteikti apdovanojimai.

Prie Būsto rūmų prisijungė dar vienas narys

Rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Taryba  patvirtino naują asociacijos narį:  SĮ “Plungės būstas”.

„Sveikiname naują narį įstojus į LR Būsto rūmus.  Aktyvus bendradarbiavimas ir bendruomeniškumas, sprendžiant aktualius būsto valdymo klausimus bei veikiant kartu kaip socialiai atsakingai vartotojų teises atstovaujančiai bendruomenei, yra labai svarbus, – pažymi LBR prezidentė Daiva Matonienė.