Griūnantis balkonas nusinešė žmogaus gyvybę. Tokios antraštės vėl mirga Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Ir tai – ne vienetinis atvejis. Mūsų šalyje beveik kasmet įvyksta tragiškų nelaimių, susijusių su daugiabučių namų balkonais, kurių būklė seniai prasilenkia su saugumo standartais.
Šios nelaimės tampa skausmingais signalais, primenančiais apie pavojų, kuris tarsi nebyliai egzistuoja šalia mūsų kasdienybės – virš mūsų galvų, virš šaligatvių, žaidimų ar automobilių stovėjimo aikštelių.
Nors apie balkonų grėsmę periodiškai primena kraupūs įvykiai, gyventojų reakcija dažniausiai apsiriboja trumpalaikiu šoku, emocinga komentarų banga socialiniuose tinkluose ir galiausiai – grįžimu į įprastą abejingą tylą. Tokia kolektyvinė amnezija pavojinga.
Balkonas, kuris šiandien atrodo tiesiog šiek tiek aptrupėjęs ar surūdijęs, rytoj gali tapti nelaimės priežastimi. Tokios konstrukcijos, didžiąja dalimi statytos sovietmečiu, jau seniai perkopė projektinį ilgaamžiškumo terminą. Jos šiandien dažnai nebeatlieka savo pirminės funkcijos – būti saugia erdve žmogui – bet tampa nuolatine grėsme tiek patiems gyventojams, tiek praeiviams.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra tūkstančiai potencialiai pavojingų balkonų, kurie bet kada gali griūti. Ir jie griūva. Prieš penkerius metus viename Lazdynų daugiabutyje Vilniuje krisdamos balkonų plokštės sukėlė grandininį efektą – sugriuvo konstrukcijos per pirmuosius tris aukštus. Laimei, tuo metu žmonių ten nebuvo, tačiau nelaimė galėjo pasibaigti masine tragedija.
Deja, ne visiems pasiseka. Prieš dešimtmetį, vos už kelių kilometrų, kita vilnietė, raštu atsisakiusi vykdyti būsto administratoriaus raginimą sutvarkyti jos balkoną, su juo kartu ir nugarmėjo į žemę. Griuvus konstrukcijai, moteris žuvo. Tai ne literatūrinė metafora, o realybė, nutikusi konkrečiam žmogui, kuris savo ranka parašė „atsisakau tvarkyti balkoną“.
Šie atvejai – tik ledkalnio viršūnė. Neramina tai, kad net po tokių tragedijų daugiabučių gyventojai dažnai ir toliau ignoruoja administratorių raginimus tvarkytis, vengia renovacijos, o net ir esant objektyviai avarinei būklei – delsia priimti sprendimus. Pagal būsto administratorių liudijimus, balsavimai dėl balkonų atnaujinimo neretai žlunga – gyventojų dauguma nesusirenka arba nusprendžia, kad „dar palauks“. Bet laukti ko? Dar vienos nelaimės?
Kalbantis su daugiabučių gyventojais dažnai tenka išgirsti tuos pačius argumentus: „dar laikys“, „per brangu“, „mano bute balkono nėra – kodėl turiu mokėti?“. Tai žmogiškai suprantami, bet iš esmės paviršutiniški ir neadekvatūs pasiteisinimai, kuriuos būtina išskaidrinti. Ne, balkonas – ne tik konkretaus buto detalė. Tai – bendro naudojimo pastato konstrukcijos dalis, kuri veikia viso namo vientisumą. Net jei bute balkono nėra, rizika, kad kaimyno balkonas atplyš ir nukris ant jūsų automobilio ar artimo žmogaus – labai reali. Todėl kiekvieno gyventojo dalyvavimas sprendimuose – ne pasirinkimas, o pareiga.
Taip, balkonų remontas kainuoja. Kokybiškas, profesionalus atnaujinimas – brangus procesas. Tačiau verta pažymėti, kad šiandien vis daugiau būsto administratorių siūlo lanksčias apmokėjimo sąlygas – išskaidytas įmokas, galimybę mokėti per kelerius metus. Be to, kai kurios savivaldybės taiko paramos mechanizmus, kompensacijas ar kviečia į specialias programas, skatinančias atnaujinti pavojingas konstrukcijas. Kitaip tariant, sprendimų yra – trūksta tik noro ir sąmoningumo.
Tai – ne komforto, o saugumo klausimas. Avarinės būklės balkonai jau šiandien kelia grėsmę gyvybei ir turtui. Žmonės dažnai mano, kad jeigu balkoną naudoja tik vienas butas – tai jų reikalas. Tačiau krintanti betono plokštė gali sužaloti bet ką gatvėje. Tai tampa visų mūsų problema.
Svarbu suprasti – balkonas, netvarkytas dešimtmečiais, nežada įspėti prieš krisdamas. Ir jis neatsirenka aukų – tai gali būti vaikas, žaidžiantis kieme, senjorė einanti iš parduotuvės ar net pats gyventojas.
Lietuvoje neturėtų būti nei vieno balkono, kurio būklė kelia grėsmę aplinkiniams. Ir tai nėra utopinis tikslas. Tam reikia valios ir, svarbiausia, gyventojų supratimo, kad ši problema – reali ir šiandieninė. Nelaimė neturi būti vienintelė priežastis pradėti veikti. Veikti reikia dabar, kol dar galima išvengti naujų tragiškų antraščių.