Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje liepsnose ir vėl skendo daugiabučiai namai. Didžiulė nelaimė – didžiulės liepsnos niokojo gyventojų turtą, Panevėžyje liepsnos pasiglemžė ir žmogaus gyvybę. Deja, bet nuo tokių nelaimių apsaugoti nesame nė vienas. Negalime kontroliuoti šio proceso, tačiau savo turtą galime apsaugoti nuo galimų pasekmių – drausdami bendro naudojimo objektus tokius kaip: daugiabučio namo stogas, laiptinės, rūsiai, perdangos, sienos ar inžinerinės sistemos ar kt.
Gaisrai daugiabučiuose – tai ne tik gyventojų saugumo klausimas, bet ir sudėtinga teisinė problema, susijusi su žalos atlyginimu. Dažnai kylantis klausimas – kas atsakingas už bendro naudojimo patalpų ir infrastruktūros atkūrimą po gaisro? Dėja, bet tai bendros nuosavybės principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tai reiškia, kad visi butų ar kitų patalpų savininkai patys atsako už šiuos objektus proporcingai savo turimai turto daliai.
Jeigu pavyzdžiui gaisrą sukėlė konkretus asmuo pavyzdžiui gyventojas dėl neatsargaus bei neatsakingo savo elgesio ar techninių gedimų, taikomas deliktinės atsakomybės principas – atsakingas asmuo turi atlyginti visą padarytą žalą. Tačiau būtina tai įrodyti: turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veiksmo ir žalos. Ir asmuo, žinoma, turi turėti išgalėti sumokėti dėl jo kaltės nutikusios nelaimės nuostolius kitiems. Jeigu gaisro priežasties nustatyti nepavyksta (pvz., techninė ekspertizė negali nustatyti tikslios kilmės), atsakomybė už bendro naudojimo objektų atstatymą tenka visiems savininkams. Kitaip tariant, kaimynai apmoka nuostolius bendromis lėšomis, nes būstų savininkai – kolektyviai atsakingi už bendro naudojimo objektus.
Tačiau yra galimybė gyventojams apsisaugoti nuo tokių nepatogumų. Draudimas – vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti nuo nenumatytų išlaidų. Tačiau čia slypi svarbus skirtumas: būsto draudimas dažniausiai dengia tik individualaus buto ar jo įrangos žalą, o bendro naudojimo objektai lieka be apsaugos, jei nebuvo sudaryta kolektyvinė draudimo sutartis bendrijos ar administratoriaus iniciatyva. Todėl tokiu atveju atstatymo darbai tokie kaip laiptinės sienų perdažymas, stogo konstrukcijų remontas ar namo fasado darbai – finansuojami iš bendrojo sukaupto fondo arba gyventojams skiriant papildomus įnašus. Tačiau daugiabučių bendrosios nuosavybės objektai taip pat gali būti apdrausti. Tokia draudimo forma leistų gyventojams išvengti staigių ir neplanuotų finansinių nuostolių tokios nelaimės akivaizdoje. Šiuo atveju, žalą padengia draudimo bendrovė, o jau vėliau gali būti inicijuotas išieškojimo procesas prieš atsakingą asmenį.
Labai gaila, tačiau tokios nelaimės jau tampa tendencija ir deja, bet jos kartosis. Todėl norint apsaugoti nieko dėtų butų savininkų interesus, reikia nedelsti ir priimti atitinkamus politinius sprendimus tam, kad nuostoliai negultų ant gyventojų bei visų mokesčių mokėtojų pečių, taip kaip atsitiko Vilniaus Viršuliškių mikrorajone sprogusio daugiabučio atveju. Namo atstatymas valstybei bei Vilniaus miesto savivaldybei kainavo virš milijono eurų. Šiandien dienai tam reikia politinės valios sudėliojant aiškų bendro naudojimo objektų draudimo mechanizmą, kaip apsaugoti daugiabučių namų gyventojus nuo tokių nelaimių. Vakarų valstybėse tokia praktika jau seniai taikoma ir niekam nekyla abejonių nesidrausti. Juk kažkada ir privalomasis civilinis automobilių draudimas atrodė kaip utopija, tačiau dabar kelyje sunkiai rasime tokio neturintį. Svarbiausia – suprasti, kad bendras turtas reiškia bendrą atsakomybę, o draudimas – tai ne išlaidos, o apsauga. Nelaimių nesuplanuosime, bet galime padaryti viską, kad nuo jų apsaugotumėme tiek save, tiek savo turimą turtą.