Lietuvoje vis dažniau susiduriame su stipriomis audromis, liūtimis, kruša ir kitais ekstremaliais gamtos reiškiniais. Kiekvieną kartą po tokių įvykių matome panašų vaizdą: nuplėšti ar pažeisti stogai, apgadinti fasadai, užlietos laiptinės, sugadintos elektros sistemos, pažeisti balkonai, vandens nuvedimo sistemos ar kiti daugiabučių bendro naudojimo objektai. Tačiau tuomet, kai reikia skaičiuoti nuostolius ir pradėti remonto darbus, paaiškėja esminė problema – bendras turtas dažnai nėra tinkamai apsaugotas, todėl finansinė našta galiausiai tenka patiems gyventojams.
Daugiabučio stogas, fasadas, laiptinė, liftas, balkonų konstrukcijos, elektros skydinė, vamzdynai ar kitos bendrosios inžinerinės sistemos nėra „niekieno“ turtas. Tai yra visų butų savininkų bendroji nuosavybė. Vadinasi, jeigu audra nuplėšia stogo dangą, užlieja bendras patalpas ar sugadina inžinerines sistemas, už šių objektų atkūrimą atsakingi tampa visi namo gyventojai. Praktikoje tai reiškia papildomas įmokas, ginčus, ilgus sprendimų priėmimus ir dažnai labai nemalonią žinią gyventojams – už bendro turto žalą teks mokėti iš savo kišenės.
Būtent todėl Lietuvoje būtina rimtai svarstyti privalomą bendro naudojimo objektų draudimą daugiabučiuose. Tai neturėtų būti vertinama kaip dar viena papildoma našta gyventojams. Priešingai – tai būtų aiškus, racionalus ir būtinas saugiklis, leidžiantis apsaugoti gyventojus nuo staigių ir didelių finansinių nuostolių.
Šiandien nemaža dalis gyventojų turi individualų būsto draudimą ir mano, kad to pakanka. Tačiau individualus buto draudimas ne visada reiškia, kad tinkamai apdraustos ir bendrosios namo dalys. Vieno gyventojo polisas gali dengti tik jam priklausančią dalį, kitas gyventojas gali būti apskritai neapsidraudęs, trečio draudimo suma gali būti per maža. Todėl po nelaimės namas nėra apsaugomas kaip vienas bendras objektas – kiekvienas gyventojas lieka su skirtingomis sąlygomis, skirtinga apsauga arba visai be jos.
Tokia sistema yra ydinga. Bendras turtas turi turėti bendrą apsaugą. Jeigu stogas priklauso visiems, jeigu liftu naudojasi visi, jeigu laiptinė, vamzdynai ir elektros sistemos yra viso namo infrastruktūra, tuomet ir draudimo apsauga turi būti bendra, aiški ir vienodai galiojanti visam namui.
Privalomas bendro naudojimo objektų draudimas galėtų kainuoti vos kelis eurus per mėnesį vienam butui. Tačiau tie keli eurai gali reikšti labai daug. Įvykus audrai, gaisrui, vandentiekio avarijai ar kitam incidentui, namas turėtų finansinį mechanizmą greitai pradėti remonto darbus. Gyventojams nereikėtų skubiai rinkti didelių papildomų sumų, ieškoti kaltų ar mėnesiais laukti sprendimų. Draudimas leistų greičiau atkurti pažeistą turtą ir sumažintų finansinį stresą gyventojams.
Svarbu suprasti, kad kalbama ne apie prabangą, o apie bazinę apsaugą. Toks draudimas galėtų apimti pagrindines rizikas: audrą, liūtį, gaisrą, vandentiekio avarijas, vandalizmą, bendrąsias konstrukcijas, bendras inžinerines sistemas ir civilinę atsakomybę tais atvejais, kai dėl bendro turto būklės žala padaroma tretiesiems asmenims. Tai būtų minimalus saugumo standartas kiekvienam daugiabučiui.
Draudimas taip pat neturėtų būti supriešinamas su kaupiamosiomis lėšomis ar technine priežiūra. Kaupiamosios lėšos yra reikalingos planiniams darbams – stogo remontui, vamzdynų keitimui, fasado tvarkymui, modernizavimui. Tačiau draudimas reikalingas netikėtiems įvykiams. Tai du skirtingi instrumentai. Vienas padeda planuoti namo ateitį, kitas apsaugo nuo staigių nuostolių.
Lietuvoje daug daugiabučių yra seni, jų bendro naudojimo objektai dažnai reikalauja nuolatinės priežiūros, o klimato reiškiniai tampa vis intensyvesni. Tokios sąlygos reiškia, kad rizika gyventojams tik didės. Jeigu nieko nekeisime, po kiekvienos didesnės audros ir toliau kartosis ta pati situacija: bus skaičiuojami nuostoliai, gyventojai piktinsis, administratoriai ieškos sprendimų, o galiausiai sąskaitos vis tiek nuguls ant butų savininkų pečių.
Privalomas bendro naudojimo objektų draudimas leistų šią problemą spręsti sistemiškai. Tai būtų ne reakcija po nelaimės, o išankstinė apsauga. Ne chaotiškas pinigų rinkimas po audros, o aiškus mechanizmas, kaip padengiama žala. Ne kiekvieno gyventojo individuali rizika, o viso namo bendras saugumas.
Natūralu, kad kiekvienas naujas privalomas reguliavimas sulaukia klausimų ir abejonių. Taip buvo ir su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Kadaise daugeliui jis taip pat atrodė kaip nereikalinga papildoma našta. Tačiau šiandien niekas neįsivaizduoja eismo be tokio draudimo. Vairuotojai važiuoja ramiau, nes žino, kad įvykus eismo įvykiui egzistuoja aiškus žalos atlyginimo mechanizmas. Lygiai tokios pačios logikos reikia ir daugiabučių sektoriuje.
Daugiabutis taip pat yra bendros atsakomybės erdvė. Jame gyvena dešimtys ar net šimtai žmonių, kurie dalijasi bendru stogu, bendromis sienomis, bendra inžinerija ir bendromis rizikomis. Todėl būtų sąžininga, kad šios rizikos būtų valdomos ne atsitiktinai, o aiškiai ir privalomai.
Ypač svarbus ir socialinio teisingumo aspektas. Kai namas nėra apdraustas, po nelaimės papildomos įmokos gali tapti labai sunkia našta mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Vienam keli šimtai eurų gali būti nemaloni, bet pakeliama suma, kitam – rimtas finansinis smūgis. Privalomas bazinis draudimas leistų šią riziką paskirstyti iš anksto, mažomis mėnesinėmis įmokomis, o ne staiga užkrauti dideles sąskaitas po įvykusios žalos.
Todėl diskusiją dėl privalomo bendro naudojimo objektų draudimo reikia pradėti nedelsiant. Toks modelis turi būti aiškus, skaidrus, ekonomiškai pagrįstas ir suprantamas gyventojams. Jame turi būti numatyta minimali privaloma apsauga, aiškios draudimo sąlygos, galimybė administratoriams ar bendrijoms organizuoti draudimą visam namui ir, jei reikia, socialinės apsaugos priemonės pažeidžiamiausiems gyventojams.
Bendras stogas, bendra laiptinė, bendras liftas ir bendros inžinerinės sistemos negali likti be bendros apsaugos. Audros, gaisrai ir avarijos parodo, kad daugiabučio bendro turto rizika nėra teorinė. Ji reali, brangi ir vis dažniau paliečianti gyventojus tiesiogiai.
Todėl bendro naudojimo objektų draudimas daugiabučiuose yra būtinas. Tai būtų nedidelė kaina už gerokai didesnį saugumą, aiškumą ir finansinę apsaugą. Lietuva turi pradėti žiūrėti į bendrą daugiabučių turtą taip pat atsakingai, kaip jau seniai žiūrime į eismą keliuose – rizika turi būti valdoma iš anksto, o ne tada, kai žala jau padaryta.