Lietuvoje vis dažniau pasitaiko skaudžių nelaimių daugiabučiuose – nuo gaisrų ir potvynių iki audrų ar techninių avarijų. Tokiais atvejais žala neretai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, o padengti nuostolius deja, bet tenka patiems gyventojams ir ne iš bet kur, o iš valstybės biudžeto ir tik tada, jei rezerve lėšų yra, rašoma Lietuvos būsto rūmų pranešime žiniasklaidai.
Temos: 3 Draudimas Daugiabutis būstas Komentarai Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas sako, kad tokios situacijos rodo aiškų poreikį įteisinti privalomą daugiabučių bendrojo naudojimo objektų draudimą, kuris padėtų išvengti finansinių krizių po nelaimių. „Gyventojai dažniausiai draudžia tik savo asmeninį turtą, tačiau bendrosios patalpos – laiptinės, stogai, rūsiai ar liftai – lieka be apsaugos. Įvykus nelaimei, viską tenka tvarkyti iš savų lėšų, o tai neretai sukelia specifinių nepatogumų“, – pabrėžia A.Čaplikas.
Pasak jo, vien per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota daugybė incidentų, kurie pridarė milžiniškų nuostolių – audros plėšė stogus, sprogimai griovė konstrukcijas, vandens avarijos gadino liftus. Kai kur nuostoliai siekė šimtus tūkstančių eurų, tačiau finansinės pagalbos iš valstybės ar savivaldybių dažniausiai nepakanka.
„Ar realu, kad gyventojai savo jėgomis galėtų atstatyti gaisro ar sprogimo nuniokotą namą? Sunkiai. Iš kaupiamųjų lėšų tai padaryti taip pat labai sunku, o savivaldybių biudžetai nėra guminiai. Todėl privalomas draudimas būtų racionalus ir socialiai teisingas sprendimas“, – sako Būsto rūmų vadovas. A.Čapliko teigimu, tokio draudimo kaina būtų minimali – vos vieno kavos puodelio kaina per mėnesį vienam butui, tačiau tai suteiktų gyventojams finansinį saugumą ir ramybę. „Tai nėra naujas mokestis ar papildoma našta. Tai – investicija į bendrą visuomenės saugumą. Vakarų šalyse tokia praktika veikia jau seniai ir pasiteisina. Lietuvoje belieka politinė drąsa priimti sprendimą, kuris apsaugotų žmones nuo finansinio žlugimo nelaimės atveju. Šį klausimą Aplinkos ministerijoje keliame jau kuris laikais. Juk kažkada ir privalomas civilinis draudimas automobilių savininkams atrodė keik neįprastai, tačiau dabar tai klausimų nebekelianti praktika šalies keliuose. Turime rasti drąsos ir apsaugoti gyventojus nuo bereikalingų finansinių nuostolių. Reikia suvokti, kad bendras namo turtas – tai ir bendra gyventojų atsakomybė. Draudimas nėra bereikalingos išlaidos, o išmintinga priemonė apsaugoti save bei savo turtą nuo netikėtų nelaimių. Jos gali nutikti bet kada, tačiau pasiruošimas leidžia išvengti skaudžių pasekmių“, – pabrėžia A.Čaplikas.