Europos Komisijas kelia valstybėms narėms tikslą – iki 2050 m. didžioji dalis pastatų turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir būti pertvarkyti į energijos beveik nevartojančius pastatus. Šiam tikslui pasiekti Lietuva spalio mėnesį parengė ir diskusijai pristatė Ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją.

Siekdami prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo Lietuvos būsto rūmai pateikė savo pasiūlymus ir pastabas. Visų pirma, tikimės, kad pateikta vizija netaps dar vienu dokumentu, nugulusiu į stalčių. Priešingai – iš naujosios vyriausybės labai laukiame iniciatyvos galinčios šiai strategijai suteikti kojas. Arba sparnus. Tai yra – veiksmų plano, suderinto su finansinėmis perspektyvomis.

Renovacijos tempo pakilimai ir nuosmukiai

Praėjusią savaitę patvirtintoje Vyriausybės programoje keliamas tikslas – 1000 renovuotų daugiabučių per metus. Tai labai logiškas ir įgyvendinamas siekis. Svarbiausia tolygiai siekti užsibrėžto tikslo ir – nenuleisti užsibrėžtos kartelės.

Būtent šioje vietoje dabartinė Ilgalaikės renovacijos strategijos versija iš dalies prasilenkia su Vyriausybės planais. Renovacijos strategijoje numatyta renovaciją „užsukti“ palaipsniui, ambicijas nukeliant ateičiai –2021-2023 metais planuojama renovuoti po 650 pastatų per metus, o 2041 – 2050 metais – 1206 daugiabučių per metus.

Lietuvos būsto rūmų nuomone, tai nepakankamai ambicinga ir nelabai sąžininga. Lietuvoje turime pajėgumų renovuoti kasmet po 1000 daugiabučių. Svarbiausias sėkmės faktorius šioje srityje yra valia visose renovacijos įgyvendinimo grandyse.

Kaip pavyzdį galime paminėti 2013 m. parengtą daugiabučių namų atnaujinimo programą, kurios dėka pasiektas įspūdingas proveržis 2016 metais renovuota – 769 daugiabučiai. Deja, besikeičiant vyriausybėms, prioritetai greičiausiai taip pat kito ir praėjusiais, 2019 metais, renovuoti tik 285 daugiabučiai.

Tokie pakilimai ir nuosmukiai rodo požiūrį, dėmesį ir prioritetus. Esame įsitikinę, kad galime pasiekti didesnius renovacijos tempus. Patirtį turime, namų darbus esame padarę, situaciją išsianalizavę, žinome kur ir kaip galime optimizuoti renovacijos procesą net 30-40 proc. Žinome kaip mažinti biurokratiją, efektyviau rengti investicinius planus, juos standartizuoti, rengti tipinius projektus. Čia reikia tik aktyviai dirbti, o svarbiausia – bendradarbiauti.

Savaime suprantama, labai svarbu subalansuoti finansavimą – strategijos įgyvendinimas turi būti suderintas su finansiniu planavimu.

Būsto administratorių vaidmuo

Ilgalaikėje renovacijos strategijoje taip pat numatyti ir svarbiausi renovacijos proceso dalyviai bei jų atsakomybė. Esame įsitikinę, kad Lietuvos būsto rūmai turėtų būti įtraukti į šį procesą ir laikomi lygiaverčiu partneriu. Lietuvos būsto rūmai vienija daugiabučių bendrijų pirmininkus, asociacijas, būsto administratorius. Jie yra arčiausiai gyventojų – turi nusistovėjusius komunikacijos kanalus, organizuoja susirinkimus. Būsto valdytojai yra pagrindiniai motyvatoriai, varikliai. Veikiant per būsto valdytojus, renovacijos procesas gali vykti daug efektyviau, sklandžiau ir greičiau, todėl būtina juos labiau įgalinti ir įtraukti į šitą procesą.

Tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį į šios grandies sklandų veikimą. Renovacijos administratoriaus darbas nesibaigia su statybinių darbų užbaigimu. Jis ne tik organizuoja susitikimus, teikia bankui dokumentus, ima banko paskolą visų savininkų vardu. Atsiranda daug papildomų prievolių ir darbų, kaip pavyzdžiui paskolų administravimas, kuris gali trukti iki 20 metų po renovacijos. Taigi, turėtų būti aiškus mechanizmas, kaip už šį darbą turėtų būti kompensuojama. Tai turėtų būti įvertinta ir surasti organizaciniai, finansiniai, techniniai mechanizmai.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Renovacijos sėkmei labai svarbus bendras problemos supratimas tarp įvairių institucijų, įskaitant Finansų, Aplinkos ir Energetikos ministerijas. Renovacija yra daugiasluoksnis procesas, todėl strategijoje labai gerai užčiuopta, kad reikia sujungti visas už energetinį efektyvumą atsakingas grandis ir dalyvius, pradedant nuo šilumos gamintojų, tiekėjų iki vartotojų.

Jei efektyviname energijos vartojimą galutiniame – vartojimo – taške, o pradiniame taške – gamyboje – neoptimizuosime, gali gauti toks paradoksas, kad energijos kaina didės ir renovacijos nauda žmonės suabejos.

Tarkime, jei vienoje savivaldybėje bus renovuota 90 proc. namų, tai automatiškai jie ženkliai sumažins energijos sunaudojimą. Tačiau jei šilumos gamintojas ir tiekėjas išlaikys tuos pačius šilumos gamybos pajėgumus, jų darbuotojų skaičius nekis, įmonė nedarys optimizuojančių sprendimų – išliks didelės pastoviosios sąnaudos. Šioms sąnaudoms padengti energijos gamintojai bus linkę didinti energijos kainą. Siekiant to išvengti, renovacijos strategija turi koreliuoti su visos šilumos tiekimo ir gamybos grandinės optimizacija. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad renovavus didžiąją dalį pastatų, galėsime sumažinti ir išlaidas už šildymą.

Kitos naujienos