Būsto rūmai kviečia susipažinti su savo nariais – pastatų administravimo įmonėmis ir bendrijų pirmininkais, kurių pastangomis keičiasi ir gražėja Lietuvos miestų ir miestelių daugiabučiai, kiemai ir gatvės.

Pradedame nuo Akmenės rajono. Ne tik todėl, kad lengviausia pradėti nuo pirmosios abėcėlės raidės. Akmenės rajonas išsiskiria sparčiais renovacijos tempais.

VŠĮ „Akmenės būstas“ direktorius Benediktas Balkauskas mėgsta pajuokauti, kad jei ne renovacija, jo darbas būtų ramus ir solidus kaip Anglijos karalienės. Tačiau nepaisant iššūkių, su kuriais tenka susidurti, rezultatas kalba už save – išgražėję, šiuolaikiškai atrodantys daugiabučių kvartalai, mažesnės sąskaitos už šildymą, sutvarkyti kiemai ir privažiavimai džiugina gyventojus.

„Akmenės būsto“ rezultatai vykdant renovaciją dažnai pateikiami kaip sėkmės istorija. Esate gavęs ne vieną padėką ir apdovanojimą už savo darbą. Kokia buvo jūsų pradžia? Kaip ir kada tapote šios įstaigos vadovu?

Mėgstu pajuokauti, kad „Akmenės būsto“ direktoriumi buvau paskirtas už bausmę. Prieš tampant juo, aštuonerius metus, dirbau tuometinėje specialiosios paskirties uždarojoje akcinėje bendrovėje „Šiluma ir vanduo“, buvau jos direktorius. Reorganizavus bendrovę ir išskaidžius veiklos sritis – šilumos ūkio valdymą bei vandens tiekimą perdavus kitoms įstaigoms, daugiabučių priežiūra ir administravimas buvo paskirtas naujai įsteigtai viešajai įstaigai „Akmenės būstas“, o aš paskirtas jos direktoriumi.

Trumpai tariant, man buvo palikta sunkiausia ir biedniausia sritis. Nuo bendrovės, su 3.6 mln. litų įstatinio kapitalo, likau įstaigoje su 5 tūkst. litų kapitalo. Bet nieko tokio, per nepilnus dvidešimt veiklos metų įstatinį kapitalą patrigubinom. Dabar „Akmenės būste“ dirba 18-19 žmonių. Administruojame 295 tūkst. kv m. gyvenamo naudingo ploto, t.y. 199 daugiabučius namus Papilėje, Ventoje, Akmenėje, Naujoje Akmenėje, Kruopiuose. Gerai pažįstame savo gyventojus, pakankamai gerai tvarkomės. 

Dažnai pajuokaujate, kad jei ne renovacija – jūs, kaip būsto administratorius, galėtumėte gyventi tarsi Anglijos karalienė. Kuo prasikalto renovacija?

Renovacija – daug kruopštaus darbo, atsakomybės ir kantrybės reikalaujantis darbas. Su renovacija koja kojon žengiame jau du dešimtmečius. Pati pradžia buvo be galo sunki. Niekas nežinojo, kaip ta renovacija turi vykti, tad sunku buvo įtikinti gyventojus. Tekdavo daryti po septynis, aštuonis gyventojų susirinkimus, o kartais net ir 10 prireikdavo, kol būdavo priimtas sprendimas renovuoti.

Pirmas renovacijas prieš 15 metų vystė pačios bendrijos. Buvusi rajono merė, šviesaus atminimo Eugenija Meškienė, viena iš pirmųjų inicijavusi savo daugiabučio renovaciją, parodė didžiulį pavyzdį, nepaisant įvairiausių kylančių problemų ir priešiškumo.

Vėliau renovaciją pavesta organizuoti savivaldybėms, kurios dažniausiai įpareigoja pastatų administratorius ją vykdyti. Čia daug mums pagelbėjo vienas iš renovacijos veteranų – Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Jis ne kartą lankėsi mūsų rajone, kviesdavo bendrijų pirmininkus, aiškindavo naudą, procedūras.

Eidavome ir per namus, bendraudavome su gyventojais. Dabar jau įdirbis ir rezultatas kalba už save: renovuoto namo kaimynai taip pat užsinori šiuolaikiškai atrodančio namo, mažesnių išlaidų už šildymą, gražiai sutvarkytos aplinkos.

Pasitaiko, kad norą renovuotis numuša ir žmonėms nuotaiką pagadina problematiški rangovai. Tokie atvejai labai nuvilia, atgraso žmones. Po to reikia 2-3 metų pasitikėjimui susigrąžinti. Tačiau per tiek metų turime patikimus partnerius ir tikimės sklandaus proceso.

Taip pat mūsų kasdienio darbo dalis – ristynės su skolininkais, vėluojančiais susimokti už renovacijos paskolą ar komunalinius mokesčius.

Kaip šiuo metu sekasi renovacijos procesas?

Iš 199 daugiabučių namų Akmenės rajone 86 yra renovuoti. Taigi, beveik pusė. Dar 10-ies namų renovaciją planuojame baigti iki šių metų galo, o kitus du daugiabučius baigti renovuoti po Naujųjų metų. Tai šeštojo, kas metus skelbiamo kvietimo rezultatas.

Prieš akis – septintas ir aštuntas kvietimai. Septintojo kvietimo rezultate esame paruošę 10-ies namų investincinius projektus ir su banku sutarę jau dėl septynių projektų finansavimo ateinančiais metais. Manau, kad finansavimą gausime ir likusiems namams renovuoti.  Taigi, artimiausiu metu ieškosime rangovų naujam etapui.

Su kokiomis kliūtimis susiduriate derantis dėl finansavimo?   Jei galėtume iš banko gauti finansavimą visiems daugiabučiams, jau seniai būtume visus daugiabučius Akmenės rajone renovavę. Arba labai maža dalis bebūtų likę nerenovuota. Tačiau bankas finansuoja renovaciją tik tų namų, kuriuose gyvena ne daugiau nei 10 proc. skolininkų

Taigi, jei name gyvena asmenų, už komunalines paslaugas įskolinusių virš 200 eurų, finansavimą gauti darosi sudėtinga. Pavyzdžiui, jei name yra 20 butų, o 2 iš jų turi skolų, bankas tokiu atveju nenori rizikuoti ir skolinti.

Na, o kalbant bendrai, manau jog sąlygos renovacijai tikrai yra palankios – valstybė skiria 30 proc. sumos, o paskola iš banko sudaro 70 proc. Sumokėti reikia per 20 metų, priskaičiuojant 3 proc. palūkanas. Akmenės rajone maždaug 20 proc. žmonių už renovaciją susimoka neimdami banko paskolos.

Kas jums padeda suvaldyti visą šį sudėtingą procesą?

Nesu visagalis. Visų pirma, labai padeda nuolatinis rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo palaikymas ir raginimas gyventojams renovuotis. Jo žodinis įsipareigojimas sutvarkyti renovuotų namų aplinką, kiemus, praplatinti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Kai reikia, meras visada važiuoja į susitikimus su gyventojais visuose kaimeliuose, miesteliuose. Administracijos direktorės Adromedos Laucienės indėlis taip pat labai didelis. Su pasiūlymais, patarimais ji aktyviai dalyvauja daugiabučių namų renovacijos posėdžiuose, ruošia metines ataskaitas.

Taip pat labai svarbi ir visa mano kompanija – Akmenės ūkio darbuotojai. Aš esu tik pradžią įvedęs, o dabar kasdienius procesus tiesiogiai valdo projekto vadovas Vaidas Vanagas ir administratorė Aida Lapėnienė. Tai labai kompetentingi žmonės, kurie suruošia kalnus dokumentų, kad renovacijos procesas judėtų.

Kas labiausiai jus džiugina šiame darbe?

Pasakysiu taip. Viena iš nedaugelio dienų, kai jaučiamės šventiškai ir pakiliai yra spalio pirmasis pirmadienis. Tada minime pasaulinę būsto dieną – savo profesinę šventę. Šiais metais ta proga Būsto rūmų vadovė Daiva Matonienė suorganizavo seminarą Valdovų rūmuose. Pranešimus skaitė Aplinkos apsaugos, Energetikos ministerijų atstovai, vyko diskusijos, galėjome pasitarti, išsakyti savo poziciją, sulaukėme atsakymų į mums rūpimus klausimus.

Džiaugiamės D. Matonienės iniciatyva, energija, reiklumu ir darbu siekiant rezultatų.

Taigi, tokiomis dienomis, šventiškai nusiteikę, išsprendžiame rūpimus klausimus, susitinkame ir pabendraujame su kolegomis iš kitų miestų. Tačiau kasdienybė mūsų yra visiškai kitokia – ji be galo sudėtinga, ir tuo pačiu labai įdomi. Mes dirbame darbą, kuriame gyvename svetimų žmonių, gyventojų problemomis. Pradėjęs dieną galvoji ne apie savo asmeninius reikalus, bet kaip išspręsti kitų žmonių bėdas. Tai yra sudėtinga. Tam reikia turėti pašaukimą. Čia labai svarbus sugebėjimas įžvelgti, perprasti kiekvieno žmogaus charakterį – ką jis mąsto, ko jis nori. Nes tik taip galėsi jam padėti.

Dėkoju už pokalbį