Įvertinti santykiai su valstybinėmis institucijomis
Lietuvos būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis, pristatydamas trijų metų Tarybos veiklos ataskaitą, atkreipė dėmesį, kad pasikeitus valdžios struktūroms, reikia iš naujo kreipti savo galios bei įtakos svertus. Tačiau galiausiai, nepaisant visų sunkumų, darbą pavyksta vykdyti sklandžiai tiek su valstybinėmis institucijomis, tiek tarpusavyje, rūmų narių viduje.
Pasak prezidento, Lietuvos būsto rūmai gerus santykius išlaikė su Valstybine kainų ir energetikos kontrolinės komisija bei Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Džiugina ir darbas su savivaldybėmis: „Santykiuose su savivaldybėmis vienybė yra: kreipiasi, klausia patarimo dėl žmonių, dėl priimtų sprendimų ir kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.“
Bendradarbiavimas vyksta sklandžiai
Šiuo metu Lietuvos būsto rūmuose sėkmingai bendradarbiauja visų keturių kategorijų būsto valdytojai: daugiabučių namų savininkų bendrijos, veikiančios per jas atstovaujančias bendrijų asociacijas, butų ūkiai (savivaldybėms pavaldūs valdytojai), administratorius (privatūs valdytojai) ir jungtinės veiklos dalyviai. J. Antanaičio teigimu, džiugina tai, kad visi Lietuvos būsto rūmų veikloje dalyvaujantys būsto valdytojai vieningai supranta esminį savo veiklos tikslą – dirbti vartotojų, t.y. būstų savininkų naudai bei užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą.
Didelis dėmesys švietimui
Vertinant praėjusių metų veiklą, buvo pabrėžiama viena iš Lietuvos būsto rūmų prioritetinių krypčių – švietimas ir mokymas. Jis svarbus tiek vartotojui, tiek darbuotojams. Iki šiol mokymai, teisinės konsultacijos vykdomos visoje Lietuvoje, tačiau resursų trūkumas neleidžia užtikrinti pakankamo jų dažnumo – norėtųsi geriau vystyti šią kryptį.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas akcentavo, kad trūkstant švietimo, tarp gyventojų pradeda kurtis stereotipai. Vienas pavyzdžių – kad geriausi daugiabučių pirmininkai tie, kurie neima atlygio, tačiau ir nieko nedaro. „Labai svarbi mūsų sritis yra mokymas ir švietimas. Žmonės ateina skųstis ne todėl, kad blogai dirbam, o todėl, kad nenori mokėti – jiems trūksta informacijos. Dar blogiau, kad mes patys nesišviečiame. Juk reikia vadybininkus mokyti. Didelės bendrovės gali tą daryti, o ką daryti mažoms? Turime tai organizuoti ir organizuojame.“
Finansinis ribotumas trukdo ir informacijos sklaidai, kadangi Lietuvos būsto rūmai neturi specialistų, galinčių viešinti asociacijos veiklą. „Deja, tokių profesionalų mes neturime, negalime viešinti savo veiklos. Dirbame tikrai daug ir kiekvienas turi teisę paklausti: o ką jūs padarėte? Tačiau neturime kaip viešinti, neturime tam resursų. Galime tik pasidžiaugti, kad yra žurnalistų, kurie į mus kreipiasi ir klausia.“, – sakė J. Antanaitis.
Prioritetas – būsto savininkai
„Mes jungiamės į asociaciją ne verslo tikslais. Mes jungiamės į asociacijas tam, kad ginti vartotojų teises ir savas teises. Mes nesame organizacija, kuri teikia klientus bendrovėms, mes nesame vadybininkai, bet mes galime padaryti viską, kad būtų teisės aktai sureguliuoti: kad administruojančios įmonės dirbtų pagal galiojančius teisės aktus, kad būtų apsauga butų savininkams nuo galimų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.“, – kalbėjo Juozas Antanaitis.
Siekiant užtikrinti Lietuvos būsto rūmų veiklą, prezidentu sekančiai kadencijai perrinktas Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis. Jis yra ir vienas iš nuo 2004-ųjų veikiančių Lietuvos būsto rūmų įkūrėjų.
Pagal Lietuvos būsto rūmų įstatus, prezidentas yra ir Tarybos pirmininkas, į kurią trejų metų kadencijai išrinkti: Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos asociacijos prezidentas Liudas Ramanauskas, UAB „Danės būstas“ atstovas Mindaugas Genys, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ direktorius Dainius Popovas, UAB „Elotus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Girgždys, UAB „Kauno centro būstas“ atstovė Aistė Cikanaitė-Jankauskė, UAB „Palangos butų ūkis“ atstovas Šarūnas Eidintas, UAB „Adminsta“ direktorius Jonas Ūselis.