KAS TURĖTŲ PASIKEISTI, KAD BŪTŲ SĖKMINGAI ĮGYVENDINTI ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPAI PASTATUOSE?

Lietuvos būsto rūmai ir Polistireninio putplasčio asociacija  pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir kartu sieks žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje.

“Daugiabučių namų renovacijos procesas sudėtingas, o žiedinės ekonomikos įgyvendinime dar yra kur tobulėti. Nepaisant tikslo sparčiau įgyvendinti renovaciją, svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiant įgyvendinti žiedinę ekonomiką reikia vadovautis ne tik medžiagų šilumos laikymo aspektu, tačiau ir medžiagų gyvavimo trukme, gamybos procesu“,- teigia Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė. Siekiant pagerinti žiedinės ekonomikos procesą siūloma tobulinti renovacijos sistemą bei daugiabučių renovacijos proceso nelaikyti tik investiciniu bei greitai atsiperkančiu projektu. Tyrimai rodo, kad žiedinės ekonomikos strategijų įgtvendinimas galėtų ženkliai sumažinti beveik pusę prekių gamybos metu išmetamų teršalų  t.y. 9,3 mlrd CO2 (2050 m.).

Reikalingi pokyčiai

Dažnas suvokia, kad žiedinė ekonomika – tik perdirbimas ir rūšiavimas, ar vadinamasis „zero waste“, tačiau realybė kiek kitokia. Kalbant apie daugiabučius namus, jų renovaciją svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, kiek medžiaga sulaiko šilumos dar negali būti įvardinta kaip žiedinės ekonomikos pavyzdys. Tinkamai įvertinti, kiek medžiaga yra draugiška aplinkai ir gali būti žiedinės ekonomikos dalis reikia atsižvelgti į visą medžiagos gyvenimo procesą: medžiagos gamybą, sudėtį, ilgaamžiškumą, rūšiavimą ir medžiagos utilizavimą. Taigi norėdami spartesnio postūmio link žiedinės ekonomikos, turėtume apie viso gyvenimo ciklo medžiagų panaudojimo ekonomiškumą, žalumą, pradėti kalbėti jau dabar.

Versti nuo „galvos iki kojų“

„Seni daugiabučiai namai jau atgyvenę ir techniniu požiūriu nuamortizuoti. Praktika rodo, kad daugiabučius namus visų pirma reikia remontuoti. Kitu atveju sutaupoma šiek tiek šilumos, tačiau to negalima būtų pavadinti žiedinės ekonomikos dalimi“,- teigia PPA prezidentas Saulius Vytautas Skrodenis.  S.V. Skrodenis mano, kad vienas iš pagrindinių veiksnių stabdančių renovacijos procesą Lietuvoje būtent yra tai, kad daugiabučio namo atnaujinimas laikomas investiciniu verslo projektu. „Nereikėtų laukti tik investicijų atsipirkimo, jei namas yra senas, jį pirma reikia suremontuoti, tuomet modernizuoti. Nes kitu atveju – visos lėšos, kuriuos yra skaičiuojamos projekto atsipirkimui, panaudojamos pastato remontui,“ – teigia Saulius Skrodenis. Taigi, pasak pašnekovo, protinga būtų ruošiant naują renovavimo programą, detaliai peržiūrėti ir „apversti nuo galvos iki kojų“ supratimą, o tuomet kalbėti ir spręsti kitas problemas: tokias kaip investicinių planų rengimas, daugiabučių namų savininkų požiūris į atnaujinimo programą, projektavimo, techninės priežiūros etapai, medžiagų tiekimas į objektus aktualios ir kt.

Tikslas – link žalesnio rytojaus

Vis dažniau organizacijos ieško sprendimų, kaip prisidėti prie gražesnio rytojaus. Polistireninio putplasčio asociacija įsipareigojusi savanorišku principu iki 2025 metų per metus surinkti 230 tonų atliekų. Tai, kas dabar „keliauja“ į atliekas, deginimą. Asociacijos prezidentas S. V. Skrodenis teigia, kad „tikslas – žalesnė Lietuva“. Pasak prezidento, jau nutarta, kad asociacijos nariai registruosis, kaip atliekų surinkėjai ir kadangi dirba statybų pramonėje, gamyklos gamina statybinį polisterį, tai imsis iniciatyvos surinkti iš statybų aikštelių, statybos objektų putplasčio atraižas.

DARBŲ EFEKTYVUMO PASLAPTIS PAGAL UAB „ELOTUS“

Nuo pat Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų įsikūrimo pradžios prisijungęs didelę patirtį ir platų darbų spektrą apimantis, prižiūrintis 384 daugiabučius, visuomenės pastatus UAB „Elotus“ savo sėkmės garantu laiko kompetentingą ir ištikimą komandą bei naujoves, pakeičiančias senas sistemas.

Išduoda paslaptį

Klientai nori greito, kokybiško ir efektyvaus darbo, o daugiabučių namų administravimo sritis – ne išimtis. Elotus – patys sau rangovai. Turi avarinę tarnybą, atlieka daugiabučių namų techninę priežiūrą, priima ir administruoja įmokas, teikia statybos, elektros, santechnikos, transporto nuomos ir reklamos paslaugas. “Genialumas paprastume ir bendradarbiavime“,- teigia įmonės direktorius Vidmantas Stonkus. Paklaustas, kas lemia tokį greitą ir efektyvų darbą direktorius vienareikšmiškai atsako –  komanda. Pasak jo – tai didžiausias jo turtas, komanda jį supranta vis pusės žodžio, o antrą kartą kartoti netenka.

Pirmieji Respublikoje

Elotus – pirmieji Respublikoje įgyvendino vienos sąskaitos sistemą. Tai įvyko 1997-taisiais metais, o vienos sąskaitos įgyvendinimas įmonei ne tik palengvino darbą ir padidino klientų skaičių, tačiau ir padėjo gyventojams sąskaitų apmokėjimo procese. Iki tol gyventojams, norintiems mokėti už paslaugas tekdavo keliauti į keletą įstaigų, o apmokėjimai užsitęsdavo net iki 25 dienų, butų ūkiai turėdavo daug skolų. Pasak direktoriaus tai patogus būdas, „nulaužęs“ sistemą ir padėjęs efektyviau ir greičiau vykdyti apmokėjimo procesą. Dabar gyventojui apmokėjus sąskaitą iki pietų, po pietų jau yra daromi pavedimai įstaigoms.

Būtina spartinti renovaciją Mažeikiuose

Mažeikiuose renovuotas kone kas penktas namas, tačiau šiuo metu situacija sparčiai nekinta. Direktoriaus nuomone greičiausiai todėl, kad šildymo kainos nėra labai aukštos, o žmonės „skaičiuoja“. Anksčiau Mažeikiuose buvo vykdoma renovacija probleminiams miestams, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Vykdant šį procesą gyventojams reikėjo mokėti vos 15 procentų, o dabar vykdant renovaciją gyventojai moka 70 procentų, o valstybė – 30 procentų. Anuomet renovavosi nemažai, o dabar situacija kiek prastesnė.

DN ADMINISTRAVIMAS: ELEKTRONINIŲ PRIEMONIŲ ĮVEDIMO IR NAUDOJIMO AKTUALIJOS

Lietuvos būsto rūmai pažymi svarbą sudaryti palankias sąlygas naudoti skaitmenines technologines priemones 💻 daugiabučių namų balsavimo ir susitikimų procese kas ypatingai aktualu dabartinėje COVID aplinkoje. Taigi trumpai apie kylančius iššūkius ir galimus sprendimų būdus įgyvendinimui: ⬇️

✔️ Svarbu visiems DN gyventojams sudaryti patogias galimybes balsuoti ir dalyvauti. Atsižvelgiant, kad ne visi daugiabučių namų gyventojai turi galimybes naudotis elektroninio ryšio priemonėmis, aptarta, kad mišrių priemonių taikymas tinkamiausias. Balsavimo raštu turėtų būti būdas tiems, kurie neturi galimybės naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, o kas nori ir turi galimybes skatinti naudotis skaitmeninėmis priemonėmis;

✔️ Asmenims neturintiems el. paslaugų ar interneto prieigos identifikacija galima atlikti pagal registruotą telefono numerį, siunčiant individualų SMS kodą (pvz. kliento ar sutarties nr.) ir/ar klausimą/atsakymą į užduotą klausimą ar įrašomu skambučio pokalbiu identifikuojant klientą pagal adresą, v.pavardę kliento/sutarties nr. ir užduodant aiškiai suformuluotą klausimą.

✔️Asmens identifikavimo problematika: aptarta, keletas asmens identifikavimo būdų, kaip elektroninis parašas, vaizdo medžiagos ir įrašų naudojimas pasirašant dokumentus panaudojimas. Gerieji pavyzdžiai ir galimybės pasinaudoti esamomis elektroninėmis sistemomis pvz: E.valdžios, I-pasas, Smart-ID portalų gerąja praktika, kurie leidžia gyventojams ir savininkams atlikti nuotolinę identifikaciją per banko sistemas, el. paštą ir kt.

Lietuvos būsto rūmų nariai ir aplinkos ministerijos atstovai pokalbio metu MS Teams platformoje

BENDRAS POŽIŪRIS SKATINA JUNGTIS

Prie Lietuvos būsto rūmų prisijungė vienas iš didžiausių Panevėžio krašto administratorių AB „Panevėžio butų ūkis“.

Jau 25 metus skaičiuojantis vadovavimo patirtį Panevėžio būtų ūkis direktorius Vidmantas Žukauskas teigia, kad prisijungti prie Lietuvos būsto rūmų paskatino bendras sutinkantis požiūris į būsto valdymą  ir noras pasidalinti per daugelį metų sukaupta praktine patirtimi. Pašnekovas teigė, kad norėtųsi daugiau aiškumo apie renovacijos procesą, tai, kaip jis turėtų būti organizuojamas ir kas jį galėtų geriau administruoti.

 „Aš ne prieš tai, kad šiuolaikinė aplinka diktuoja konkurencines sąlygas. Bet nėra gerai, kai įmonės neturėdamos jokios kvalifikacijos, žinių ir gebėjimų dalyvauja daugiabučių namų renovacijoje ir administravime. Norėtųsi  daugiau kokybiškumo ir  kompetencijos“, – teigia Vidmantas Žukauskas.

Interneto platybės „kuria“ techninius prižiūrėtojus

Kalbant apie kylančias problemas administruojant namų renovacijos procesą pagrindinę problemą įvardija posakiu “kiek žmonių tiek nuomonių“.  „Dabar internetas visagalis, žmonės prisižiūri visko ir visokių  renovacijos technologijų sugalvoja, tai kartais kyla neaiškumų,“ – sako Panevėžio butų ūkio direktorius. Paklaustas, kaip iškilusios problemos įprastai būdavo sprendžiamos, atsakymas paprastas, susitikimais vadinamais „renovadieniais“. Jų metu susitikdavo darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas, įmonės paskirtas skyriaus atstovas, bendrijos pirmininkas, ir spręsdavo iškilusias problemas. Per COVID-19 situacija pasikeitė nežymiai. Bendravimas elektroniniu paštu jau tampa kasdienybė, o statybininkai dirba – tai nėra draudžiama, yra galimybė dviems žmonėms susitikti ir pasikalbėti per atstumą.

 Lietuvos Būsto rūmams linki sėkmės

 Panevėžio butų ūkis direktorius Vidmantas Žukauskas linki Lietuvos Būsto rūmams sėkmės. „Visi linki laimės, sveikatos, pinigų, džiaugsmingų, sveikatingų metų. Prie viso to aš labai norėčiau palinkėti sėkmės. Turbūt daugelis prisimena filmą „Titaniką“. Buvo ten žmonės laimingi ir sveiki, bet va kažkam sėkmės ir pritrūko. Tai aš ir norėčiau, kad  Būsto rūmams nepritrūktų sėkmės įveikti įvairias kliūtis,“- sako Vidmantas Žukauskas.

LIETUVOS BŪSTO RŪMAI: SKAITMENINĖS PRIEMONĖS SUMAŽINS COVID-19 PLITIMO RIZIKĄ

Lietuvos būsto rūmai atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) plitimo grėsmės, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją dėl egzistuojančio poreikio skubiai keisti esamą teisinį reglamentavimą,  susijusį su informacijos teikimu bendrojo naudojimo objektų patalpose butų ir kitų patalpų savininkams bei daugiabučių namų bendrijų, jungtinės veiklos sutarties įgaliotų asmenų ir bendrojo naudojimo objektų administratorių organizuojamais ir vykdomais savininkų susirinkimais / balsavimais dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų.

Dabartinė situacija: einama tiesiai į ligos židinį

Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė teigia,  kad „Situacija yra tokia, kad savininkams nėra sudaryta sveikatai saugi aplinka, į jų poreikius bei interesus neatsižvelgiama, neišnaudojamos elektroninės priemonės gauti ir teikti informaciją. Teikiant informaciją bendrojo naudojimo objektų vietose ir kabinant informaciją skelbimų lentose, neišvengiamai kyla pavojus dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės“.

Dar 2020 m. pavasarį  buvusi situacija atskleidė, kad itin greitai virusas plinta daugiabučiuose namuose. Todėl būtina apsaugoti asmenis nuo pavojingo būriavimosi vienoje vietoje, bendrojo naudojimo objektų patalpose prie skelbimų lentų ar pašto dėžučių. Virusas plinta ir per paviršius, todėl tokių pranešimų teikimas bendrojo naudojimo objektų laiptinėse ar į pašto dėžutes tik pagreitina jos plitimą.

Neišnaudojamos skaitmeninės galimybės

Pandemija smogusi 2020-siais sudrebino ir virtualią erdvę – ji tapo išsigelbėjimu ir darbo įrankiu, be kurio dabar kone neleidžiame nei dienos. Vis dar senų teisinių reglamentų besilaikantys savininkai, administratoriai ir daugiabučių namų bendrijų atstovai tarsi įspausti į kampą ir atskirti nuo technologijų, kurios užtikrintų ne tik administratorių ir gyventojų saugumą, bet ir greičiau bei efektyviau padėtų spręsti skubius klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinis reglamentavimas apsunkina informacijos teikimą savininkams ir visiškai nesustabdo COVID-19 ligos plitimo. Atsižvelgiant į tai,  Lietuvos būsto rūmai siūlo  tobulinti teisinį reguliavimą, kad patys savininkai galėtų pasirinkti dėl informacijos gavimo būdo kitomis priemonėmis. Lietuvos būsto rūmai siūlo peržiūrėti susirinkimo organizavimo nuotoliniu būdu galimybes. Šiai dienai, teisės aktai neįtvirtina galimybės būsto valdytojams susirinkimus organizuoti nuotoliniu būdu.